Covid-19 saugumo protokolų laikymasis filmavimo aikštelėje (Praktinis saugumo protokolų įgyvendinimas)

Viena lyderiaujančių Norvegijos kino gamybos kompanijų Maipo Film Vilniaus mieste kuria serialo „Laimės šalis“ (no. Lykkeland) antrąjį sezoną. Filmavimo darbai Lietuvos sostinėje prasidėjo kovo viduryje ir tęsiasi iki balandžio pabaigos. Šio 8 dalių serialo kūrėjai jau nebe pirmą kartą dirba Vilniuje, – norvegų režisierius Petter Næss pernai metais čia filmavo filmą „Ne juokais“ (angl. Nothing to laugh about) apie „stand-up comedy“ žanro atstovus, o serialo prodiuserė dar 2019 metais dirbo prie norvegų filmo „Dianos vestuvės“, kuris buvo filmuotas Anykščiuose, Trakuose ir Vilniuje. Filmavimo darbus sostinėje organizuoja lietuvių kino gamybos kompanija „Artbox“. Akivaizdu, kad visai kino industrijai Covid-19 pandemija atnešė itin didelių iššūkių tiek finansavimo, tiek organizacine prasme. Apie tai, kaip vyksta filmavimo procesas karantino metu ir kokie yra saugumo reikalavimai dirbant su tarptautiniais projektais, kalbamės su „Artbox“ prodiusere Violeta Drazdauske:

„Mes filmų gamyboje saugomės gerokai labiau nei mus įpareigoja Vyriausybė savo sprendimais. Šiuo atveju atsižvelgiame ne tik į nacionalinę, bet ir tarptautinę Holivudo praktiką, kuri liepia žiūrėti į kiekvieną žmogų kaip į potencialią grėsmę. Dar tik prasidėjus pandemijai vyko daugybė diskusijų tarptautinėje erdvėje su užsienio partneriais ir asociacijomis, koks galėtų būti saugiausias būdas užtikrinti sąlygas kino aikštelėje“.

Kino industrija visame pasaulyje yra viena tarp labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos industrijų, kaip ir visas kultūros bei kūrybinis sektorius, kurio veikla buvo visiškai sustojusi pirmosios pandemijos bangos metu, net nespėjus sektoriui atsigauti, pasaulyje kilo antra, trečia bangos, o įvairūs renginiai bei koncertai iki šiol draudžiami.

Filmavimai antrosios bangos metu vyko ir buvo leidžiami, todėl pasak V. Drazdauskės, per tiek laiko jau susiformavo praktika, o komandos nariai įprato laikytis saugumo taisyklių.

„Filmavimų metu nešiojame ne medicinines kaukes, bet respiratorius KN95, kurie apsaugo labiau. Be to, jie ant veido laikosi tvirčiau ir nusmukti nuo nosies turi labai mažai šansų, todėl bent jau mūsų filmo gamyboje neturime problemos dėl kaukių dėvėjimo“ – kalbėjo ji.

Svarbiausias tikslas dirbant kino aikštelėje – neužsikrėsti, tuo pačiu ypač svarbu apsaugoti arčiausiai kameros dirbančius žmones, t.y. režisierių bei aktorius, kurie vaidindami scenas negali dėvėti kaukių, ir jų neišeina pakeisti kitais žmonėmis.

Saugumo reikalavimai prieš pradedant dirbti kino aikštelėje

„Artbox“ prodiuserė Violeta pasakoja, kad dar net nepradėjus filmuoti kino aikštelėje, vykstant pasiruošimo darbams, filmavimo komandai jau yra vykdomi reguliarūs testavimai (PGR testai), žmonės priskiriami tam tikrai spalvinei zonai, t.y. kiekvieno filmo/serialo filmavimo komandoje sudaromi dar atskiri vidiniai socialiniai burbulai. Kino aikštelėje žmonės skirstomi pagal spalvas: žalia, geltona ir raudona, taip siekiant išvengti nereikalingo tiesioginio kontakto. Darbuotojas, atvykęs į filmavimo aikštelę privalo užsiregistruoti Covid-19 saugumo priežiūros palapinėje, atsakyti į klausimus ar neturėjo kontakto su Covid-19 užsikrėtusiuoju, ar neturi temperatūros, ar nesijaučia blogai (kontroliniai klausimai) ir gauti savo zonos žymeklį pagal spalvą, kurį privalu nešioti viso filmavimo metu aiškiai matomoje vietoje. Dezinfekuojamos rankos, kiekvienam darbuotojui išduodamas naujas respiratorius. Sekančioje Covid-19 saugumo priežiūros palapinėje atliekamas testavimas.

„Testavimai vykdomi kiekvieną dieną kiekvienam filmavimo aikštelės darbuotojui (tiriama greituoju antigenų testu). Jei esi „švarus“, t.y. tavo testas neigiamas, gali pradėti darbą. Visiems naujai prisijungusiems, ir tarp šalių skraidantiems komandos nariams visada daromi PGR testai“ – apie saugumo laikymosi tvarką kalbėjo V. Drazdauskė.

Griežta valgymo tvarka

Maitinimas filmavimo aikštelėje organizuojamas taip, kad kiekvienam žmogui būtų skirtas atskiras stalas. „Maitinimo palapinėse visi griežtai sėdi kaip mokyklos suole, žiūrint į vieną pusę, tarp stalų išlaikomi atstumai. Atsisėsti galima tik prie to stalo, prie kurio kėdė paremta į stalą, jei kėdė ir stalas stovi atskirai – vadinasi, jie dar nedezinfekuoti ir ten sėsti negalima. Valgyti gali tik vienas žmogus prie stalo“ – pasakoja V. Drazdauskė. Jei anksčiau maistas būdavo tiekiamas švediško stalo principu ir reikėdavo gaišti savo pietų pertrauką stovint eilėje, kol kiti kolegos išsirinks patiekalus, o prie pietų stalo būdavo aptariami ir darbiniai klausimai, tai dabar procesas vyksta daug greičiau: atėjai – pavalgei – išėjai. Pasak „Artbox“ prodiuserės, šią praktiką tikimasi taikyti ir ateityje.

Maitinimo laikas išskirstytas pagal zonų spalvas, kad nesusitiktų skirtingo vidinio burbulo žmonės, taip paskirstant srautus bei sumažinant žmonių skaičių vienu metu.

„Išduodant leidimus filmavimo darbams, pastebėjome, kad padidėjo filmavimo erdvės plotas bei išaugo prašomų rezervuoti automobilių vietų skaičius. Tai tiesiogiai susiję su ribojimais, kiek žmonių gali būti viename automobilyje, kada natūraliai reikia nuomotis daugiau transporto, o jei anksčiau užtekdavo 1 maitinimo palapinės, tai dabar statomas 5-6 palapinių miestelis“ – pasakojo Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė.

Covid-19 komanda

Filmavimo aikštelėse atsirado nauja pareigybė „Covid saugumo vadovas“ ir yra atskira žmonių komanda, kurie kasdien testuoja grupę, vykdo komandos narių registraciją, kontroliuoja saugaus atstumo laikymąsi ir vykdo filmavimo aikštelės dezinfekciją kiekvieną dieną. Savaime suprantama, kasdieninis testavimas, privalomas izoliacinis laikas grįžus iš užsienio, patalpų ir paviršių dezinfekavimas, respiratorių įsigijimas išbrangina filmų biudžetus, todėl dabar šalia įprastų filmų biudžetų atsirado ir taip vadinami kovidiniai biudžetai.

Saugumo protokolas, atsiradus teigiamam atvejui

Prieš pradedant filmavimo darbus, surašomas saugumo protokolas, kaip reiktų elgtis ir kokie turi būti sekantys žingsniai, nustačius teigiamą Covid-19 atvejį. „Nustačius teigiamą atvejį, iš karto daromas pakartotinis greitasis antigenų testas, siekiant eliminuoti klaidos tikimybę. Jei ir antrasis testas teigiamas, žmogus iš karto eliminuojamas iš grupės ir išvežamas darytis PGR testo. Nustatomi visi artimiausi kontaktai ir jie taip pat iš karto eliminuojami iš grupės. Visiems atliekami PGR testai, jei jie neigiami – po keletos dienų (inkubacinio periodo) testai vėl kartojami siekiant eliminuoti užsikrėtimo tikimybę. Jei ir antras testas neigiamas – žmogus grįžta dirbti į aikštelę. Jei testas teigiamas, tolimesni darbai vykdomi priklausomai nuo pareigybės – arba nustoja dirbti, arba dirba nuotoliniu būdu. Žinoma, jei susirgtų aktorius – filmavimo darbai nutrūktų, kas kainuotų itin brangiai, todėl mums darbe itin svarbu saugotis“ – patirtimi dalinosi „Artbox“ prodiuserė Violeta Drazdauskė.

Darbas su užsienio kino kūrėjais

Užsienio kino kūrėjai šiuo pandemijos metu itin atsargiai renkasi šalis ir įvertina visas galimas grėsmes, susijusias su pandemine koronaviruso situacija, analizuoja šalies, į kurią ketina atvykti dirbti, statistinius susirgimų skaičius ir mastą, seka vyriausybių priimamus sprendimus. Pasak prodiuserės V. Drazdauskės, Vilniuje dirbdami norvegai jaučiasi saugūs, jie mato vykdomus saugumo reikalavimus, mato, kaip elgiasi komanda. Be to, vienas saugumo aspektas kas buvo perimta iš jų, tai kasdieninis testavimas.

Jau daugelį metų kino industrijoje dirbanti prodiuserė pastebėjo, kad socialine prasme darbas kino aikštelėje labai nukentėjo: „Mes, žmonės esame socialios būtybės, mums būtinas bendravimas, apsikabinimai ir socialinis kontaktas, o dabar bandome pakeisti įpročius. Filmo gamyba ilgas procesas, per tokį laiką būname visi labai susidraugavę, filmavimo komanda tampa tarsi maža šeima, todėl toji dabartinio darbo dalis, kai negali apkabinti žmogaus, negali paspausti rankos, labai liūdina. Tai tarsi ėjimas prieš žmogaus natūrą“.

Dėl sudėtingų filmavimo scenų, antrojo sezono serialo biudžetas siekia beveik 11 mln. eur (120 mln. NOK). Didžioji dalis filmavimo darbų Lietuvoje atliekami Vilniuje ir jo apylinkėse. „Laimės šalis“ serialas yra gavęs Lietuvos kino centro kvalifikacinę pažymą, kuri suteikia teisę pasinaudoti pelno mokesčio lengvata kinui. Prie projekto įdarbinta 116 žmonių, iš kurių – 82 lietuviai.