Paieška

Kino kūrėjų pamiltos Vilniaus gatvelės

Armands Virbulis nuotr.

Vilniaus kino biuras kviečia leistis į pasivaikščiojimą snieguotomis sostinės gatvėmis. Ar žinojote, kad ekrane šias Vilniaus vietas išvydo žiūrovai visame pasaulyje? Senamiesčio grindiniu bildėjo žirgų karietos, buvo inscenizuojami protestai, važiavo 80-ųjų automobiliai ir net sprogo bombos – kinematografiškos Vilniaus gatvės užbūrė ne vieną kino kūrėją.

Bernardinų ir Šiltadaržio gatvės

Bernardinų gatvė – viena seniausių Vilniuje, jungusi Žemutinę pilį su miesto gynybinės sienos Bernardinų vartais. Gatvė apstatyta baroko ir klasicizmo laikotarpio namais bei XVII–XVIII amžiaus stilių menančiais kiemeliais. Viename jų kadaise gyveno žymus dailininkas Mstislavas Dobužinskis.

Į Bernardinų gatvę įsirėmusi Šiltadaržio gatvė, anksčiau vadinta Malūnų skersgatviu, mat visai netoli buvo pastatytas karališkasis malūnas. Kiek vėliau, dėl Vilniaus universiteto botanikos sodo, ši gatvė praminta Šiltadaržio. 

Filmuojant britų kūrėjų atkuriamosios dokumentikos serialą „Karališkoji gauja“, įvairūs Vilniaus interjerai tapo namais Anglijos, Rusijos ir Vokietijos karališkosioms šeimoms, o filmo kūrybinė komanda Bernardinų gatvę pasirinko istorinėms miestų scenoms atkurti.

Bernardinų gatvėje filmuota ir Lietuvos bei Norvegijos bendros gamybos juosta „Agentas numeris 24“. Tokiu slapyvardžiu vadintas sėkmingiausiai pasipriešinimo grupei Europoje vadovavęs norvegas Gunnar Sønsteby. Atidėjęs į šalį asmeninį gyvenimą, nesiartindamas prie moterų, alkoholio ir laisvalaikio, jis nacistinės Vokietijos gestapui sukėlė daugybę metų nepaliaujamo pasipriešinimo.

Luko Šalnos nuotr.
Luko Šalnos nuotr.
Sauliaus Žiūros nuotr.

Universiteto gatvė

Vyskupų gatve anksčiau vadinta, o šiandien – akademinio Vilniaus gyvenimo širdimi tapusi Universiteto gatvė bei joje įsikūrę pastatai kino kūrėjus traukia jau daugiau nei dešimtmetį. 

Šioje gatvėje įsikūręs VU – vienas seniausių universitetų Vidurio ir Rytų Europoje, per pastarąjį dešimtmetį spėjęs suvaidinti Vatikaną, Vokietiją, Rusijos imperiją, Italiją ir net XIX a. Austriją. Universiteto pastatus ir kiemelius ekrane galėjo išvysti įvairių kostiuminių ir istorinių dramų – „Sisi“, „Hilma“, „Nacių iškilimas“, „Jekaterina Didžioji“, „Karas ir taika“ – žiūrovai. 

Autentiška Vilniaus universiteto aplinka buvo pastebėta ir JAV kabelinės televizijos tinklo HBO. Seniausia akademinė biblioteka Baltijos šalyse iki šių dienų veikia XVI a. menančiose patalpose, kurios seriale „Jekaterina Didžioji“ trumpam virto Rusijos imperijos tarybos rūmais. Čia buvo atgabenti senoviniai žemėlapiai bei dokumentai, istorinės vėliavos, žvakidės. Pagrindinį vaidmenį seriale atliko „Oskaro“ ir dviejų Auksinių gaublių laureatė, žymi britų aktorė Helen Mirren.

Ne mažiau filmuotojus traukia ir kitos VU erdvės, pavyzdžiui, itališkojo renesanso paminklas – buvęs alumnatas, kurį taip pat galima rasti Universiteto gatvėje, visai netoli Vilniaus universiteto centrinių rūmų. XVII a. menantis pastatas – buvęs kunigų seminarijos bendrabutis, kuriame mokėsi studentai iš įvairių Europos šalių. Šiandien Alumnato kiemelis laikomas viena romantiškiausių miesto vietų. Seriale „Sisi“ jis tapo Hofburgo arklidėmis, o itališkų arkų fone nufilmuotas ir imperatorienės bei Pranciškaus Juozapo bučinys. Tuo tarpu gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų turinčioje šv. Jonų bažnyčioje buvo filmuotos svarbios krikštynų bei vestuvių scenos.

Armands Virbulis nuotr.
Armands Virbulis nuotr.

Didžioji gatvė

Didžioji gatvė – viena svarbiausių Vilniaus gatvių, kurioje stūkso bažnyčia, trys cerkvės, įsikūręs ne vienas muziejus, o daugybė šioje gatvėje esančių namų seniau buvo apgyvendinti inteligentijos – profesorių, didikų ar sėkmingų verslininkų. 1522 m. Didžiosios g. 19 name Pranciškus Skorina išspausdino pirmąją spausdintinę knygą LDK teritorijoje, Didžiojoje gatvėje apsistojo ir Vilniuje viešėjęs prancūzų rašytojas Stendalis.

Neabejotinai, vienas svarbiausių gatvėje esančių architektūros akcentų – Rotušė. XVIII a. pabaigoje neoklasicistiniu stiliumi ją paskutinį kartą rekonstravo architektas Laurynas Gucevičius, tačiau anksčiau toje pačioje vietoje stūksojęs pastatas mena ir daug senesnius laikus – nuo čia įsikūrusio magistrato istorijų iki buvusio kalėjimo ar gėdos stulpo. 

Rotušėje taip pat rodyti pirmieji operos pastatymai Vilniuje, o šiandien čia vyksta įvairūs renginiai ir koncertai. Nuo Rotušės portiko į vilniečius kreipėsi Lietuvoje viešėjęs JAV prezidentas Gorge‘as W. Bushas (2002) ir Didžiosios Britanijos karalienė Elzbieta II (2006). 

Pastato prieigos ir interjeras neretai tampa ir kino kūrėjų traukos centru. TV seriale apie legendinį švedų gangsterį Klarką Olofsoną, Vilniaus Rotušė tapo teismo pastatu, į kurį pagrindinis veikėjas atvežamas prieš įkalinimą. 

Rotušėje filmuotas ir HBO bei „Sky TV“ kurtas serialas „Jekaterina Didžioji“, vaizduojantis Rusijos imperatorienės gyvenimą. Aikštėje kino kūrėjai filmavimo kartuvių sceną, o Jekaterina Didžioji ant Rotušės laiptų sakė įkvepiančią kalbą. 

Tuo tarpu Rotušės koridorius, menes ir laiptinę išvysti galima TV seriale „Hilma“, pasakojančiame apie švedų menininkę ir mistikę, vieną pirmųjų Vakarų pasaulio abstraktaus meno kūrėjų, taip pat feminizmo pradininkę Hilmą af Klint (1862–1944). Paslaptingi, filosofiniai ir spiritizmo idėjomis paremti menininkės paveikslai iki šiol kelia daugybę klausimų.

Sauliaus Žiūros nuotr.
Paprika Films nuotr.

Šv. Kazimiero ir Aušros Vartų gatvės

Viena kitą pratęsiančios Šv. Kazimiero ir Aušros Vartų gatvės dažnai tampa viena didele filmavimo aikštele. Seniau abi šios gatvės jungė su pagrindine turgaus (dabar –  Rotušės) aikšte. Aušros Vartų gatvė tęsiasi iki vienintelių mieste išlikusių gynybinės sienos vartų, pramintų Medininkų vardu. Aušros Vartų gatvė taip pat vadinta Aštriavarte, Smailiavarte gatve.

Šv. Kazimiero ir Aušros Vartų g. filmuoti lietuviški ir užsienio filmai bei TV serialai –  kriminalinės dramos, istoriniai romanai ir mistinės juostos. Itin gražiai abi šios gatvės pavaizduotos Austrijos imperatorienės Elžbietos brandos istoriją pasakojančioje kostiuminėje dramoje „Sisi“, sulaukusioje didžiulio populiarumo Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vengrijoje. Įdomu tai, kad sostinėje 2021-2023 m. filmuotos scenos visiems trims serialo sezonams.

Aušros Vartų ir Šv. Kazimiero gatvėse filmuoti kariai, Sisi bei Pranciškų Juozapą I-ąjį pasitinkančios minios, kylantis maištas ir ne sykį Vilniaus fone pravažiuojančios veikėjų karietos. Įdomu tai, kad seriale matomus žirgus prieš filmavimus teko mokyti tempti keturkinkes karietas – gyvūnai scenoms buvo ruošiami net 8 savaites. 

Armands Virbulis nuotr.
Armands Virbulis nuotr.

Arklių gatvė ir Pasažo skersgatvis

Iš Aušros Vartų gatvės galima pasukti į Arklių gatvę bei Pasažo skersgatvį. Arklių gatvė – viena seniausių Vilniaus gatvių. Tuo nesunku įsitikinti pažvelgus į čia išlikusius gotikos stiliaus namus. Kaip išduoda pavadinimas, kadaise Arklių gatvė jungė Vilniaus rotušę ir arklių turgų. Šiandien gatvėje galima rasti „Jaunimo“ ir „Lėlės“ teatrus, keletą populiarių sostinės barų. 

Arklių gatvė bei šalia esantis Pasažo skersgatvis itin mėgstamas ir filmų bei TV serialų kūrėjų. Čia filmuotos scenos anksčiau minėtam serialui „Sisi“, šios gatvės yra suvaidinusios Paryžių, Vieną ir Oslą. Pastaruoju trumpam virto dar šį rudenį – filmuojant būsimą Švedijos kūrėjų serialą „Viskis su ledu“ – politinę dramą apie įtemptą Ronaldo Reigano ir Leonido Brežnevo vadovavimo laikotarpį ir jo metu kilusią politinę krizę. Filmavimų metu, Pasažo skersgatvis, tapo 1940–1943–ųjų laikotarpio Norvegijos sostine. 

Vilniaus gatvė

Kadaise link Vilijos (Neries) upės vedusi Vilniaus gatvė, šiandien ne be reikalo vadinama sostinės naktinio gyvenimo centru. Visgi čia gyvenimas aktyviai vyksta ir dieną – ypač, jei filmuojamos scenos TV serialams ir filmams. 

Mėgstantys detektyvus, tikriausiai žiūrėjo „Netflix“ serialą „Jaunasis Valanderis“, įkvėptą didžiulio populiarumo sulaukusių Henning Mankell romanų. Nors istorijos veiksmas vyksta šiuolaikinėje Švedijoje, serialas buvo kuriamas išskirtinai Lietuvoje. Serialo kūrybinė komanda neaplenkė ir Vilniaus gatvės, kurioje filmuota didžiulio protesto scena. Gatvėje pasirodė daugybė plakatais nešinų, skanduojančių žmonių, o kitoje protesto barikadų pusėje atsidūrė pagrindinis veikėjas, detektyvas Kurtas Valanderis.

Vilniaus kino biuro nuotr.

Gedimino prospektas

Įvairūs Gedimino prospekte esantys pastatai, aikštės ir paminklai neretai sudomina kino kūrėjus. Pavyzdžiui, Odminių skveras suvaidino svarbią rolę švedų seriale „Klarkas“. Pasakojimas paremtas vienos kontroversiškiausių asmenybių šiuolaikinėje Švedijos istorijoje – nusikaltėlio Klarko Olofsono (Clark Olofsson) – autobiografija. Seriale Odminių skveras tapo visame pasaulyje nuskambėjusio banko apiplėšimo epicentru – Normalmstorg aikšte. 

Į distopinį Vilnių „Netflix“ platformos žiūrovus 2023 metais nukėlė filmas „Rojus“ („Paradise“). Lietuviškai antrame plane kalbantys aktoriai, lietuviškos parduotuvių iškabos ir kelio ženklai, gerai pažįstami Vilniaus mikrorajonai ir netikėtais kampais pamatyta Klaipėda bei Palanga – tokias filmo detales pastebės „Rojaus“ žiūrovai visame pasaulyje. Filmo fone nesunku pastebėti ir Gedimino prospekte besisukiojančius elektrinius automobilius. Kino kūrėjai pasakoja, kad sostinėje sumanius filmuoti elektrines transporto priemones, teko susidurti su problema – kur rasti tiek prabangių automobilių Lietuvoje ir kiek jų galima išsinuomoti? Todėl dalis automobilių Vilniaus gatvėmis riedėjo… atkeliavę iš užsienio. 

Audriaus Solomino nuotr.
Audriaus Solomino nuotr.

Kaštonų gatvė

Neabejotinai, viena populiariausių Vilniaus vietų tarp kino kūrėjų jau ne vienerius metus yra Kaštonų g., kurioje įsikūrusi didžiausia Lietuvos biomedicinos ir jai artimų mokslų biblioteka sostinėje. Kaštonų gatvėje gyveno ir šviesaus atminimo muzikantas, dainininkas Vytautas Kernagis.

„Agentas Hamiltonas“, „Jaunasis Valanderis“, „Piktųjų karta“, „Kompromatas“, „Hilma“ – tik keletas filmų ir serialų, filmuotų šioje gatvėje, pavadinimų. Ne sykį Kaštonų gatvė yra virtusi Švedijos miestais, įskaitant įvairių laikotarpių Stokholmą ir Malmę, taip pat pokario Berlynu. Visai neseniai, Vilniuje filmuojant Lietuvos ir Norvegijos bendros gamybos juostą „Agentas numeris 24“, bibliotekos pastatas tapo Oslo parlamento rūmais, prie kurių sprogo bomba.

Luko Šalnos nuotr.