Liepos 27 d. „Netflix“ platformoje pristatyta vokiečių kino kūrėjų juosta „Rojus“ (ang. k. – „Paradise“). Futuristinis veiksmo trileris kone iškart po premjeros pateko tarp 10 žiūrimiausių „Netflix“ filmų mūsų šalyje. Ko gero, daugelį žiūrovų nustebins tai, kad dalis „Rojaus“ siužeto vyksta Lietuvoje, taip pat ir Vilniuje. Pastarąjį filme galima išvysti visai kitokį, nei įprastai. Apvalūs bokštai, futuristiniai pastatai ir tarp jų šmėžuojantys, puikiai pažįstami miesto siluetai, gatvės ir mikrorajonai, filme sužiba kiek niūros, tačiau įspūdingos distopinės ateities spalvomis.
Filmo režisierius Boris Kunz žiūrovus nukelia į netolimą ateitį, kurioje genų inžinerija ištobulinama taip, kad vienas kitam žmonės gali perduoti savo amžių. Visuomenės paribiuose esanti žmonijos dalis prekiauja jaunyste, o didžiulė kompanija pelnosi iš naujos, gyvenimus keičiančios galimybės. Distopinio pasaulio fone, jauna pora desperatiškai bando susigrąžinti prarastus 40 gyvenimo metų – tokią istoriją pasakoja „Rojus“. Prie šio filmo įgyvendinimo Lietuvoje dirbo daugiau nei 400 profesionalų komanda, kurios didžiąją dalį sudarė lietuviai. Filmavimai mūsų šalyje truko virš 40 dienų, pasiruošimo darbai – kelis mėnesius.
Lietuviškai antrame plane kalbantys aktoriai, lietuviškos parduotuvių iškabos ir kelio ženklai, gerai pažįstami Vilniaus mikrorajonai ir netikėtais kampais pamatyta Klaipėda bei Palanga – tokias filmo detales pastebės „Rojaus“ žiūrovai visame pasaulyje.
„Paskutiniaisiais metais buvome pripratę prie skandinaviškų nordic noir žanro televizijos serialų, o vokiečių kūrėjai atsinešė visai kitokį požiūrį. Viskas buvo daroma ne pigiau ar paprasčiau, o gražiau ir įspūdingiau, atliepiant scenarijaus poreikius,“ – anksčiau apie patirtį pasakojo filmo gamybos prodiuserė Lietuvoje Monika Sakalauskaitė.
Nuo Žvėryno iki Fabijoniškių – filme vaidinusios Vilniaus vietos
„Rojuje“ žiūrovai išvys ne vieną gerai žinomą Vilniaus vietą. Filmo fone nesunku pastebėti Vilniaus gatvių sankryžose besisukiojančius elektrinius automobilius, filmavimai vyko Keistuolių teatro erdvėse, Vingio parke, Gedimino prospekte ir kitose miesto lokacijose.
Visgi geriausiai filme atpažįstamos ir matomos 3 išskirtinės sostinės vietos. Viena jų – buvę Vyriausybės svečių namai Žvėryne. Prabangioje viloje seniau apsistodavo sovietų ir Vakarų šalių politikai, o filme čia prieglobstį randa pagrindiniai istorijos veikėjai.
Ne mažiau svarbų vaidmenį filme vaidina ir Antakalnio kapinės. Kvartalais suskirstytose kapinėse pagrindinis „Rojaus“ veikėjas, bandydamas išgelbėti savo žmoną, įvykdo žmogaus pagrobimą. Specialiai filmavimams šioje vietoje buvo sumontuota butaforinė skulptūra, juostoje tapusi dideliu paminklu.
Ne vienoje panoraminėje scenoje matomas Fabijoniškių mikrorajonas ir čia nusidriekusios daugiaaukščių džiunglės, žaidimų aikštelės, kiemai ir gatvės. Vilniuje dirbantys lokacijų vadybininkai pastebi, kad mikrorajono kinematografiškumą jau yra įvertinęs ne vienas kino kūrėjas. Įdomu tai, kad prieš 5 metus Fabijoniškės „Černobilyje“ vaidino Sovietų Sąjungos rajoną 1980-aisiais, neseniai kitame TV seriale „Jaunasis Valanderis“ jos tapo šių dienų Malmės miestu, o šįsyk žiūrovus nukėlė į futuristinę istoriją.
„Rojaus“ scenarijaus autoriai – Simon Amberger, Peter Kocyla, Boris Kunz. Gamybos prodiuserė Lietuvoje – Monika Sakalauskaitė, filmavimo darbus Lietuvoje organizavo kino gamybos kompanija „Ahil“.
