„Clark“ (Klarkas) – švedų serialas, paremtas vienos kontroversiškiausių asmenybių šiuolaikinėje Švedijos istorijoje – Klarko Olofsono (Clark Olofsson) – autobiografija. Neįtikėtiną istoriją apie vieną pirmųjų „įžymybe gangsteriu“ laikomą nusikaltėlį – Klarką Olofsoną, režisavo Hansas U. J. Akerlundas (Hans Uno Jonas Åkerlund), o pagrindinį vaidmenį atliko žymus švedų aktorius Billas Skarsgardas (Bill Skarsgård). Filmavimo darbus Lietuvoje organizavo kino gamybos kompanija „Dansu Films“.
Serialo kūrėjai Kristianiją atrado Užupyje
Didelė dalis serialo nufilmuota Vilniuje. „Clark“ maršrutą rekomenduojame pradėti Užupyje. Pasivaikščioti Užupio gatve link Užupio meno inkubatoriaus, jo kieme nufilmuota dalis scenų, kuriose Klarkas Olofsonas ir jo tuometinė mergina – Marija Walin (Maria Wallin) atvyksta į Daniją, Kristianiją, prisijungti prie revoliucijos.
Rekomenduojame tęsti maršrutą nuo Užupio galeros link Etmonų ir Arklių gatvių, kurios seriale tapo Hamburgo raudonųjų žibintų kvartalu vadinama Reeperbahn gatve.
Audriaus Solomino nuotr.
Klarkas Olofsonas Vilniaus rotušėje
Legendinis švedų gangsteris savo kriminalinę karjerą pradėjo nuo smulkių vagysčių septintajame dešimtmetyje, o 1966 m. rugpjūtį buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus už pasikėsinimą nužudyti. Tęsiant kino maršrutą nuo Etmonų gatvės, rekomenduojame eiti link Vilniaus rotušės, kur buvo filmuota scena, kurioje Klarkas atvežamas į teismą prieš įkalinimą.
Žymioji Norrmalmstorg aikštė Odminių skvere ir termino „Stokholmo sindromas“ sukūrimas
Kalėjime Klarkas susidraugavo su kitu nusikaltėliu – Janu Eriku Olsonu (Jan-Erik Olsson), kuris kiek vėliau, 1973 metais, būdamas lygtinai paleistas iš kalėjimo, nusprendė apiplėšti didžiausią Stokholmo banką „Kreditbanken“, stovintį centrinėje Normalmstorgo (Norrmalmstorg) aikštėje. Istorijoje šis apiplėšimas žinomas kaip „Normalmstorgo apiplėšimas“.
Seriale Odminių skveras tapo garsiąja Normalmstorg aikšte, kurioje policijos ekipažai stebėjo banką. Keliaujant nuo Vilniaus rotušės Odminių skveras kita maršruto stotelė.
Prasidėjus nusikaltėlio ir policijos deryboms, Janas Erikas Olsonas pareikalavo trijų milijonų kronų, dviejų pistoletų ir apsauginių liemenių bei šalmų, taip pat Ford Mustang automobilio su pilnu baku degalų ir, svarbiausia, paleisti iš kalėjimo patyrusį bankų plėšiką ir gerą draugą Klarką Olofsoną.
Jano Eriko Olsono nurodymai buvo tenkinami: Klarkas buvo atvežtas ir įleistas į banko vidų, pristatytas automobilis, atvežti pinigai, tačiau nusikaltėlis J. Olsonas delsė, nes suprato, kad palikęs banko patalpas, taps puikiu taikiniu policijos kulkoms.
Tai buvo neįprastas apiplėšimas. Švedijos policija klausėsi ir bandė nuspėti, kas vyksta banko saugykloje, kurioje slėpėsi nusikaltėliai su įkaitais. Pagrobėjai ir darbuotojos greitai tarpusavyje pajuto draugiškumą, dalijosi patirtimi ir istorijomis, žaidė įvairius žaidimus.
Viena iš įkaičių net paskambino Švedijos ministrui pirmininkui ir prašė leisti Klarkui Olofsonui ir Janui Erikui Olsonui išvykti, nenaudoti smurto, net siūlėsi vykti kartu su jais, kaip garantas, kad abi pusės laikysis susitarimo. Kai įkaitai buvo paleisti, nė vienas iš jų teisme nebuvo liudytoju prieš pagrobėjus, vietoj to, jie pradėjo rinkti pinigus jų gynybai. Klarkui teisme pavyko įrodyti , jog jis nedalyvavo apiplėšime ir negali būti traktuojamas kaip bendrininkas, o, priešingai, bandė padėti įkaitams.
Audriaus Solomino nuotr.
Po šio nusikaltimo atsirado Stokholmo sindromo pavadinimas, naudojamas visame pasaulyje. Švedų kriminalistas ir psichiatras Nilsas Bejerotas sugalvojo sindromo terminą po to, kai Stokholmo policija paprašė jo pagalbos analizuojant aukų reakcijas į 1973 m. įvykdytą banko apiplėšimą. Jis pavadino jį „Normalmstorgo sindromu“ („Norrmalmstorgssyndromet“), vėliau, už Švedijos ribų, jis tapo žinomas kaip Stokholmo sindromas. Tai – psichologinis reiškinys, kai pagrobimo metu įkaitai (aukos) ima jausti teigiamus jausmus, tokius kaip savanorišką paklusnumą, pagarbą, meilę jų pagrobėjams, nepaisydami to, kad pagrobimo metu kyla pavojus jų gyvybei ar sveikatai.
Audriaus Solomino nuotr.
Lukiškių kalėjimas seriale tapo net 5 skirtingomis įkalinimo įstaigomis
Vilniuje filmuotas nusikaltimo ir teismo vietoves jau aptarėme, likusi stotelė – kalėjimas. Klarkas daugiau nei pusę savo gyvenimo praleido už grotų. Buvo nuteistas už kelis kaltinimus dėl prekybos narkotikais, pasikėsinimo nužudyti, užpuolimą, vagystes ir dešimtis bankų apiplėšimų. Seriale Klarkas pabėgo iš kalėjimų net 17 kartų, realiame gyvenime tikslus skaičius nėra žinomas. Filmuojant serialą Vilniuje svarbus vaidmuo atiteko Lukiškių kalėjimui, suvaidinusiam net 5 skirtingas įkalinimo įstaigas.
Audriaus Solomino nuotr.
Klarkas Olofsonas, dabar žinomas Danieliaus Demuynko (Daniel Demuynck) vardu, yra gyvas ir laisvas. Įkalintas 1967 m. susižadėjo su Madiorie Britmere (Madiorie Britmer), tačiau greitai viską nutraukė. 1976 metais Kumlos kalėjime vedė Marijke Demuyncke (Marijke Demuynck), bet jie išsiskyrė 1999 m. Klarkas susilaukė šešių vaikų su keliomis moterimis. Naujausi pranešimai rodo, kad K. Olofsonas dabar gyvena Belgijoje. Televizijos interviu jis pasakojo, kad „nieko nesigaili“, nes „gyveno kaip karalius“. Be to, Klarkas tvirtina, kad jo šeši vaikai su keturiomis skirtingomis žmonomis gyvena puikiai.
Žymiojo Švedijos gangsterio Klarko Olofsono gyvenimo istoriją galite pamatyti „Netflix“ platformoje, o Vilniaus kino biuras kviečia aplankyti 70-ųjų Skandinavija seriale tapusio Vilniaus filmavimo lokacijas.
Rekomenduojamas maršrutas po centrinę miesto dalį padės ne tik geriau įsijausti į serialą, bet ir aplankyti žymiausias Vilniaus senamiesčio vietas. Norintiems sužinoti daugiau, dalinamės „Netflix“ video kaip buvo kuriamas serialas.
Serialo „CLARK“ kino maršrutas:
