„48 Hour Film Project“ – unikalus savaitgalio iššūkis, kurio metu vos per dvi paras sukuriamas trumpametražis filmas. Prieš 25 metus Vašingtone pradėtas projektas šiandien vyksta daugiau nei 100 pasaulio miestų. Pirmą kartą šį rudenį toks formatas atkeliavo ir į Lietuvą – Vilniuje subūrė apie 20 kino komandų.
Idėja projektą atvežti į Vilnių kilo buvusiai „48 Hour Film Project“ dalyvei Nadzeyai Ilkevich, šiuo metu gyvenančiai sostinėje.
„Man šis projektas yra apie patirtį ir bendruomenę. Paprastai filmo sukūrimui prireikia kelerių metų, tačiau kartais norisi savo kūrybiškumą išnaudoti čia ir dabar. Projektas taip pat yra puikus būdas išbandyti savo komandą – daugybė kino kūrėjų, prieš leisdamiesi į didesnius filmavimus, sudalyvauja tokiame iššūkyje. Galiausiai smagu tapti šio projekto bendruomenės dalimi. Čia dalyvauja tiek studentai, tiek žmonės, kurie niekuomet nebuvo prisilietę prie kino industrijos, taip pat ir kino profesionalai ar mišrios komandos“, – teigia N. Ilkevich, miesto prodiuserė.
Projekto taisyklės paprastos, tačiau griežtos. Kiekvienas filmas turi būti įkeltas į sistemą praėjus lygiai 48 valandoms nuo starto, o konkretūs privalomieji elementai atskleidžiami tik pačioje iššūkio pradžioje.
„Kiekviena komanda išsitraukia žanrą – tai gali būti miuziklas, siaubo filmas, romantinė istorija, kelio filmas, zombių apokalipsė ar bet kas kita. Taip pat gaunami bendri elementai, kuriuos privaloma panaudoti savo filmuose. Vilniuje dalyviai turėjo įtraukti konkretų personažą, rekvizitą ir net visiems bendrą dialogo eilutę. Geriausias kiekvieno miesto filmas vėliau patenka į „Filmapalooza“ festivalį, kuriame miesto nugalėtojai varžosi dėl pasaulinių 48HFP apdovanojimų, o „Geriausio filmo“ laimėtojų filmas yra parodomas Kanų kino festivalio „Short Film Corner“ programoje“, – pasakoja N. Ilkevich.
Anot N. Ilkevič, Vilnius tokiam iššūkiui itin tinkamas dėl savo kompaktiškumo – gamtiniai peizažai yra labai arti miesto centro, todėl lengva greitai judėti ir nufilmuoti visas reikalingas scenas. Ji priduria, kad ateityje projektą planuojama plėsti papildomomis veiklomis – kino kūrimo ar scenarijaus rašymo dirbtuvėmis.
Šių metų geriausius filmus vertino profesionali komisija: festivalio „Nepatogus kinas“ programos direktorė Eva Sinicaitė ir režisieriai Romas Zabarauskas bei Arnas Balčiūnas. 2025 m. Geriausio filmo apdovanojimą pelnė komanda „Crooked Rabbit“. Jų filmas ZOYA 2026-ųjų „Filmapalooza“ festivalyje atstovaus Vilnių ir varžysis su kitų miestų nugalėtojais.
„Šiemet „Filmapalooza“ festivalyje Vilnių atstovaus britų komanda. Nors tai buvo jų pirmasis vizitas mieste, jie spėjo susipažinti su vietos kūrėjais ir dabar norėtų čia kurti bendros gamybos filmą“, – pasakoja N. Ilkevič.
„Labai įtempta, tačiau labai smagu“, – vienbalsiai tvirtina dalyviai
Šiemet prie Vilniuje vykusio iššūkio prisijungė komandos iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, taip pat Vilniuje gyvenanti baltarusių bendruomenė. Projekto dalyviai vieningai pritaria – itin įtempto savaitgalio metu netrūksta tiek stresinių, tiek labai smagių ir kūrybiškų akimirkų.
„Esu baltarusių studentė, šiuo metu studijuoju Vilniuje. Tai pirmas mano režisuotas filmas, nors ne pirmas tokio tipo projektas. Smagu viską kurti nuo nulio ir sau dovanoti tokią patirtį. Kinas dabar yra mano aistra – tikiuosi vieną dieną tapti profesionalia kūrėja“, – sako dalyvė Mariya Kuznetsova.
„Mūsų komanda buvo labai maža, bet aistringai mylinti kiną. Tai buvo mūsų pirmasis filmas. Vilnius lokacijos labai padėjo – filmavome Pūčkorių atodangos miškuose. Komandoje susibūrė žmonės iš skirtingų šalių – Brazilijos, Irano, Bangladešo ir kitur“, – pasakoja armėnų kilmės režisierė studentė Sofi Khachatryan.
Dalyviai iš Latvijos akcentavo greito rezultato džiaugsmą.
„Visai komandai buvo labai smagu, visas procesas atrodė toks tikras! Buvome maksimaliai įsitraukę – taip būna tikrai ne visada. Retai kada gali pamatyti rezultatą taip greitai: vietoj metų laukimo šįkart tai padaryti galėjome jau kitą dieną“, – sako latvių režisierius Dan Silov.
Kiti dalyviai prie projekto prisijungė visiškai netikėtai.
„Į projektą patekau atsitiktinai, kai viena komanda ieškojo operatoriaus. Man tai buvo puiki pramoga – mėgstu greitai mąstyti, sprendimus priimti čia ir dabar. Lietuvoje anksčiau jau buvo panašių projektų – išbandžiau ir jie man labai patiko“, – sako Robert Kovalevič.
Daugiau apie projektą ir galimybę dalyvauti rasite projekto svetainėje: https://www.48hourfilm.com/vilnius.
