Ką matai, kai pagalvoji apie korporaciją? Tvarkingus ekranus, „deadline’us“, susirinkimus ir mandagius el. laiškus? O gal – visai ką kita: nesusikalbėjimą, keistus sprendimus, absurdiškas situacijas ir jausmą, kad visa tai jau seniai peržengė realybės ribas. Būtent iš tokio atpažįstamo, bet iki grotesko išdidinto pasaulio gimsta suaugusiems skirtas animacijos serialas „Hell Corporation“.
Animacijos studija „Meinart“ šį projektą vysto tarptautinei rinkai, o jo kūrėjai sako aiškiai – animacija seniai nebėra vien vaikams skirta medija. Priešingai, ji leidžia kalbėti apie šiandienos pasaulį drąsiau, aštriau ir su daugiau ironijos.
Apie tai, kaip gimė „Hell Corporation“, kuo suaugusiems skirta animacija skiriasi nuo kitų formų, kaip iš Lietuvos galvojama globaliai ir ar dirbtinis intelektas kūrėjams yra pagalba, ar grėsmė – kalbamės su režisieriumi Meinardu Valkevičiumi ir prodiusere Akvile Bliujūte-Januše.
– Animacija suaugusiems Lietuvoje vis dar nėra labai įprastas reiškinys. Kodėl pasirinkote būtent šią kryptį – kas Jus patraukė prie „ne vaikams“ skirtos animacijos?
M. Valkevičius: – Ilgą laiką Lietuvoje visi laukėme vietinės animacijos, kurią galėtume rodyti savo vaikams. Užtruko, bet ji atsirado – šiandien jau turime stiprių lietuviškų projektų vaikams. Nemažai jų teko ir man garbė režisuoti. Tačiau animacija tuo nesibaigia. Ji nėra tik vaikams skirta medija. Natūraliai atsirado noras ieškoti, ką dar galime su ja pasakyti. Taip atėjome prie suaugusiųjų auditorijos – prie temų, kurios yra aštresnės, nepatogesnės, kartais net absurdiškos, bet labai artimos realybei. „Hell Corporation“ atsirado iš noro kalbėti apie pasaulį, kuriame gyvename šiandien, bet daryti tai per animaciją – laisviau, drąsiau ir su daugiau ironijos, nei leistų kitos formos.
– „Hell Corporation“ – jau pats pavadinimas skamba kaip metafora šiuolaikiniam darbui. Kiek čia yra satyros apie realų pasaulį, o kiek – tiesiog kūrybinis žaidimas?
M. Valkevičius: – Sakyčiau, kad net labai daug yra iš realaus pasaulio. Iš esmės visas serialas gimė iš to, ką patys matome ir patiriame: ofisai, didelės kompanijos, keisti sprendimai, nesusikalbėjimas, absurdiškos situacijos. Aišku, viską stipriai „užaštriname“, nes kitaip nebūtų taip įdomu žiūrėti. Bet tas pagrindas yra labai atpažįstamas. Man atrodo, žiūrint ne kartą bus tas jausmas – „jaučiuosi, kad čia aplink mane ir mano aplinką“. Kūrybinio žaidimo irgi yra, bet jis labiau padeda parodyti realybę dar aiškiau, o ne nuo jos pabėgti ar bandyti kažkaip pasislėpti.
– Kaip gimė pati idėja – ar tai buvo vienas konkretus momentas, ar ilgai kauptas jausmas, kad „šitą reikia padaryti“?
M. Valkevičius: – Šio projekto scenarijaus autorius yra didelės tarptautinės kompanijos vadovas, kuris pageidavo likti neatskleistas. Tai žmogus, turintis didžiulę patirtį įmonių valdyme ir labai gerai pažįstantis korporatyvinį pasaulį iš vidaus. Būtent jo asmeninė patirtis tapo svarbiu pagrindu šiai idėjai. Noras parodyti, kaip iš tikrųjų veikia tas korporatyvinis mechanizmas, kokie žmonės jame sukasi ir kokie absurdai ten gimsta, ilgainiui virto serialo pamatu.
– Situacijų komedija reikalauja labai tikslaus ritmo. Kaip animacijoje kuriamas tas „timingas“ – ar tai labiau rašymo, ar vizualo klausimas?
M. Valkevičius: – Situacijų komedijoje viskas prasideda nuo istorijos – ji turi aiškią pradžią, vystymą ir pabaigą. Mums buvo svarbu išsigryninti temą ir ją pasakoti ne sausai, o per kuo daugiau netikėtų situacijų, nesusipratimų ir sarkazmo. Bet vien scenarijaus neužtenka. Animacijoje labai daug kas gimsta tarp eilučių – pauzėse, žvilgsniuose, reakcijose, mažuose vizualiniuose akcentuose. Dažnai būtent ten ir atsiranda tikras humoras. Tai tas „timingas“ yra abiejų dalykų kombinacija – rašymo ir vizualios dalies. Dėl to animacija man ir yra tokia įdomi, nes gali labai tiksliai valdyti ritmą – net tada, kai personažas nieko nesako.
– Kuo skiriasi kurti humorą animacijoje nuo gyvo veiksmo? Kur čia daugiau laisvės, o kur – daugiau ribų?
M. Valkevičius: – Vaidybiniuose serialuose vis tiek esi apribotas realybės: aktoriaus kūnu, fizika, aplinka, filmavimo galimybėmis. Animacijoje šios ribos gerokai platesnės. Čia humoras kuriamas ne tik dialogais, bet ir pačia forma – judesiu, deformacija, netikėta vizualine reakcija, absurdiška detale fone ar net kadro kompozicija. Daug dėmesio skyrėme vizualiems „gegams“ – tiems trumpiems, taikliems juokingiems intarpams, kuriuos žiūrovai gerai pažįsta iš tokių serialų kaip „The Simpsons“ ar „Family Guy“. Animacijoje veikėjai gali ne tik kalbėti, bet ir vizualiai parodyti savo mintis, būsenas ar atspindėti pasaulio absurdą. Tai visai kitas pasakojimo būdas nei gyvai filmuotame veiksme.
– Orientuojatės į užsienio rinką. Kiek realu šiandien iš Lietuvos „pramušti“ tokį projektą globaliai?
A. Bliujūtė-Janušė: – Taip, tai realu turint stiprią komandą ir aiškią strategiją. „Hell Corporation“ nuo pat pradžių vystome tarptautinei rinkai – tiek kūrybiškai, tiek verslo prasme. Projektą aktyviai pozicionuojame per festivalius ir tiesioginį darbą su platformomis, o pirmoji serija kuriama kaip strateginis pardavimų įrankis. Turime ir praktinės patirties – mūsų filmas „The Perfect Fit“ pasiekė „Disney+“, todėl žinome, kad stiprus turinys iš Lietuvos gali rasti savo auditoriją globaliai.
– Koks buvo didžiausias iššūkis šiame projekte iš prodiusavimo pusės – finansavimas, partneriai, ar pati idėjos „pardavimo“ logika?
A. Bliujūtė-Janušė: – Šiuo etapu didžiausias iššūkis yra laikas ir strateginis planavimas. Turime labai aiškiai nusibrėžtus terminus, kurie yra tiesiogiai susiję su projekto pristatymu rinkoje ir pardavimų procesu, todėl gamyba turi vykti itin tiksliai ir efektyviai. Tai reiškia, kad turime ne tik užtikrinti aukštą kūrybinę kokybę, bet ir laiku paruošti medžiagą, tinkamą tarptautiniam pristatymui. Iš prodiusavimo pusės tai reikalauja aiškaus prioritetų valdymo, greitų sprendimų ir glaudaus darbo su kūrybine komanda bei partneriais, nes laikas tokiuose projektuose tampa vienu svarbiausių resursų.
– Ar bandant kalbėti tarptautinei auditorijai atsiranda spaudimas „sušvelninti“ projektą? Ar kaip tik – ieškote kuo išsiskirti?
A. Bliujūtė-Janušė: – Kuriant projektą tarptautinei auditorijai svarbiausia yra ne „sušvelninti“ turinį, o aiškiai suprasti, kam jis skirtas ir kaip jį pozicionuoti. Su „Hell Corporation“ orientuojamės į globalias tendencijas, tačiau išlaikome savitą toną. Serialas pasižymi subtiliu, bet stiprų juodo humoro elementą turinčiu tonu, kuris yra artimas mūsų tikslinei auditorijai. Judame panašioje erdvėje kaip ir kiti sėkmingi suaugusiųjų animaciniai serialai, tačiau nesiekiame jų kopijuoti. Iš rinkos reakcijų matome, kad didžiausias projekto išskirtinumas kyla iš temos aktualumo – būtent ji leidžia projektui išsiskirti tarptautiniame kontekste.
– Kalbant apie „Hell Corporation“, kiek svarbu, kad žiūrovas sakytų „čia apie mane“?
M. Valkevičius: – Manau, tai svarbu ar net svarbiausia kiekvienam kūrėjui – nesvarbu, ar jis kuria filmą, ar serialą. Kūrinys tampa paveikus tada, kai žiūrovas jame atpažįsta save, savo patirtis, savo baimes ar bent jau pažįstamą aplinką. Žinoma, visada įdomu pamatyti ir tai, kas mums svetima, bet net ir svetimiausioje istorijoje dažniausiai ieškome žmogaus, su kuriuo galėtume susitapatinti. „Hell Corporation“ atveju tas atpažinimas labai svarbus, nes šiandien didelė dalis žmonių dirba ofisuose, prie kompiuterių, vietose, kur dažniausiai ir gimsta visa tai, apie ką mes ir kalbame šiame seriale.
– Animacija yra ilgas ir daug kantrybės reikalaujantis procesas. Kaip išlaikyti komandą motyvuotą, kai rezultato reikia laukti mėnesiais ar net metais?
A. Bliujūtė-Janušė: – Animacija yra ilgas procesas, todėl svarbiausia dirbti su komanda, kuri supranta šio darbo specifiką ir yra pasiruošusi ilgam kūrybiniam ciklui. Motyvaciją padeda išlaikyti tai, kad vienu metu vystome kelis projektus – tai leidžia matyti progresą skirtinguose etapuose. Taip pat svarbus strateginis planavimas – net ir užbaigti filmai dažnai laukia savo premjeros, siekiant geriausio rezultato. Valstybinio finansavimo modelis formuoja šį tempą, todėl tokie projektai kaip mūsų vystomas ilgametražis „Pabėgęs namas“ reikalauja ilgalaikio, nuoseklaus darbo. Galiausiai komandą motyvuoja aiškus tikslas ir bendras supratimas, kad kiekvienas etapas yra svarbi viso proceso dalis.
– Kaip atrodo tavo darbas tokiame projekte kasdienybėje – kiek čia yra kūrybos, o kiek krizės valdymo?
A. Bliujūtė-Janušė: – Kiekvienas projektas apima tiek kūrybinius sprendimus, tiek ir krizinių situacijų valdymą – nepriklausomai nuo formato. Prodiuserio darbas kasdienybėje yra balanso paieška tarp šių dviejų polių: viena vertus, tai kūrybinio proceso palaikymas, kita – nuolatinis problemų sprendimas, nuo planavimo iki greitų sprendimų priėmimo. Svarbiausias elementas yra komanda. Motyvuota komanda leidžia išlaikyti kūrybinę kokybę ir efektyviai spręsti iššūkius, o mano vaidmuo – užtikrinti, kad kūrybiniai tikslai ir gamybinės realijos būtų suderintos.
– Suaugusiems skirta animacija pasaulyje dažnai balansuoja tarp humoro ir tamsesnių temų. Kur pats brėži ribą – kas tau jau būtų „per daug“?
M. Valkevičius: – Man atrodo, kad suaugusiems skirtoje animacijoje pati riba yra gerokai platesnė nei vaikams skirtame turinyje. Tačiau net ir tada svarbiausia ne tai, kiek toli nueini, o kam tai darai. Man tikrai nėra įdomu šokiruoti vien dėl šokiravimo. Tamsesnės temos, aštresnis humoras ar nepatogios situacijos turi veikti istorijos naudai ir padėti tiksliau atskleisti pasaulį, veikėjus bei jų santykius. „Per daug“ prasideda tada, kai pradedi daryti viską dėl efekto – kai numeti kelią dėl takelio ir pamatai, kad istorija pradeda slysti iš rankų. Tada provokacija tampa tuščia ir nebesako nieko. O man svarbiausia, kad istorija laikytų viską kartu ir turėtų aiškų atsakymą, kodėl ji pasakojama.
– Kaip matote „Hell Corporation“ ateitį – ar tai labiau vienas stiprus kūrinys, ar matote platesnį pasaulį, platformas, tęstinumą?
A. Bliujūtė-Janušė: – „Hell Corporation“ nuo pat pradžių vystomas kaip tarptautinei rinkai skirtas projektas, orientuotas į globalias platformas ir plačią auditoriją. Tuo pačiu, tai nereiškia, kad projektas yra nutolęs nuo Lietuvos žiūrovo – priešingai, tikime, kad atsiradus tinkamoje platformoje, jis bus prieinamas ir mūsų auditorijai. Šiandien turinys vis dažniau keliauja globaliai, todėl svarbiausia yra sukurti stiprų, universaliai suprantamą projektą. Ateityje šį projektą matome kaip plečiamą pasaulį – su potencialu tolimesniems sezonams ir kitiems formatams.
– Kaip vertinate dirbtinio intelekto įtaką animacijos kūrimui? Ar tai labiau įrankis, ar grėsmė kūrybiniam procesui?
A. Bliujūtė-Janušė: – Manau, kad DI pirmiausia yra įrankis, o ne kūrybos pakaitalas. Žmogiškasis talentas ir autorinis požiūris išlieka esminiai. Iš prodiusavimo pusės DI suteikia galimybių optimizuoti procesus, ypač animacijoje, kur gamyba yra ilga ir resursams imli. Jis gali padėti greičiau atlikti techninius darbus ir suteikti daugiau laiko kūrybai. Svarbiausia yra balansas – DI turėtų būti naudojamas sąmoningai, kaip priemonė efektyvumui didinti, nepametant kūrybinio identiteto.
– Ačiū už pokalbį!
Animacijos serialą „Hell Corporation“ režisuoja Meinardas Valkevičius ir Šarūnas Vyštartas.
Meinardo Valkevičiaus nuotraukos autorius Augustas Raulinaitis
