Ramojus Petrauskas televizijoje atsidūrė vos šešiolikos, ilgainiui tapo „MTV Baltics“ prodiuseriu, o šiandien sėkmingai dirba reklamos srityje. „Kuo projektas sudėtingesnis, kompleksiškesnis, tuo man įdomiau“, – teigia R. Petrauskas. Jo profesiniame kelyje – daugiau nei 400 reklamų, pelnytas Kanų liūtų „Grand Prix“ apdovanojimas ir tokie klientai kaip „Cartier“, BMW, „Kinder“, „Ariel“, „Honda“, „Volvo“ ar „Penny“.
– Ramojau, papasakokite, kaip pradėjote darbą reklamos srityje.
– Reklamos srityje atsiradau labai natūraliai, pirmoji pažintis prasidėjo vos šešiolikos metų. Įsitraukiau į paauglių televizijos laidų filmavimus, ilgainiui tapau „MTV Baltics“ prodiuseriu. Visko išmokau per praktinę patirtį – iš pradžių trūko žinių apie įrangą, skirtingus filmavimo komandos vaidmenis, tačiau smalsumas paskatino pilnai pasinerti į procesą. Šioje kelionėje padėjo pasitikėjimas savo nuojauta ir pagarba kiekvienam komandos nariui.
– Kas prodiuserio profesijoje jus patraukė, sudomino?
– Kuo projektas sudėtingesnis, kompleksiškesnis, tuo man įdomiau. Tai beveik priklausomybė. Mane motyvuoja noras priimti naujus iššūkius ir juos įveikti. Siekiu dirbti tokiuose projektuose, kurie meta kūrybinį iššūkį ir teigiamai prisideda prie reklamos sektoriaus vystymo.
– Kokius didžiausius pokyčius filmavimo aikštelėje per visus šiuos metus pastebėjote?
– Pagrindinis pokytis – požiūris į kolegas. Anksčiau filmavimo aikštelėje buvo stipriai jaučiama hierarchija, nepagarba žemesnei pozicijai. Svarbu diegti supratimą, kad svarbūs yra visi komandos nariai. Pastebiu, kad nemalonių žmonių šiame sektoriuje lieka vis mažiau – pati rinka pradeda juos atmesti.
– Kuo darbas reklamose skiriasi nuo, pavyzdžiui, darbo kine?
– Iš tiesų, yra daug panašumų, nes tiek komandos struktūra, tiek komandoje dirbantys žmonės yra tie patys, kurie dirba ir prie kino projektų. Reklamos kūrimas trunka trumpiau, visai kitas darbo greitis, tad skiriasi ir streso lygis. Filmas gali būti kuriamas mėnesius ar net metus, tačiau jei reklamai skiriamas visas mėnuo, tai jau skaitosi tikrai ilgas laiko tarpas.
– Kokie didžiausi šio darbo iššūkiai?
– Pagrindiniai prodiuserio darbo iššūkiai – suvaldyti daugybę procesų, suprasti skirtingas pozicijas, pakelti nemažą streso lygį. Prodiuseris neša atsakomybę ne tik už visą filmavimo komandą, bet ir už klientą. Manau, kad gero prodiuserio savybės apima lyderystę, gebėjimą komandoje sukurti pasitikėjimo ir saugumo jausmą.
Apskritai mažų ir didelių iššūkių įvyksta kiekviename projekte. Pavyzdžiui, sykį reklamą filmavome viduryje ežero, tam reikėjo bent 5 laivų, tačiau laivybos sezonas dar nebuvo atidarytas. Teko skaityti ir analizuoti daugybę įstatymų, kurie leistų filmavimą įvykdyti legaliai.
Vis atsiranda kokių nors detalių, kuriomis reikia pasirūpinti.
– Kodėl Lietuvą ir Vilnių, kaip filmavimo lokaciją, pasirenka pasauliniai prekių ženklai? Ką galime jiems pasiūlyti?
– Mes turime nuostabių talentų – aukšto lygio dailininkai, stilistai, technikai, kameros departamentas, kuriais tikrai galime didžiuotis. Jie ne tik talentingi, bet ir norintys dirbti. Deja, mes neturime didelių studijų, negalime pasigirti tokiomis įspūdingomis lokacijomis kaip pietų šalys, turime labai daug blogo oro, o kainos, palyginus su konkurentais, kyla labai greitai. Tiek filmų, tiek reklamų gamintojai tai tikrai jaučia.
– Galbūt Vilniuje turime kinematografiškų, išskirtinių vietų, kurios itin dažnai figūruoja užsienio reklamose?
– Kūrėjams įdomus mūsų senamiestis, nes jis nėra vienodos stilistikos. Skirtingose reklamose jo vaizdai nesikartoja, kiekvienas režisierius įžvelgia vis kažką kito. Kartais patys nesuprantame, kodėl pasirinkta būtent viena ar kita lokacija, nes turime asociacijų, prisiminimų, galbūt vieta neatrodo pakankamai įspūdinga. Visgi galutinis rezultatas džiugina.
Taip pat reklamoms svarbūs, aktualūs ir patrauklūs naujieji rajonai – verslo centrai, Paupys. Būtent jie mums padeda atvežti daugiau automobilių reklamų, daugiau pasaulinių žvaigždžių, o tai neša visokeriopą naudą visai industrijai.
– Koks filmavimas per šiuos metus įsiminė labiausiai?
– Įsiminė prancūzų juvelyrinių dirbinių gamintojos „Cartier“ filmavimas, kuriame dalyvavo virš 200 žmonių, buvo naudojama didžiulė dekoracija, pasirodė pasaulinio garso aktorė. Taip pat įsiminė „Penny“ reklama – su režisieriumi Marcus Ibanez šią reklamą filmavome Vilniuje, studijoje, kur sukūrėme interjerą su daugybe kambarių. Ši kampanija „Kanų liūtuose“ laimėjo ir pagrindinį vaizdo meno gamybos kategorijos „Grand Prix“, o tai – aukščiausias įmanomas įvertinimas.
– Jūsų nuomone, ar pavyksta kūrėjams sėkmingų reklamų pagaminti lietuviškiems prekių ženklams?
– Lietuvoje tikrai pavyksta sukurti kokybiškų reklamų, jos turi nemažą biudžetą. Visgi, mano nuomone, anksčiau gerų reklamų buvo daugiau. Kokia to priežastis pasakyti negaliu, bet galbūt tai tampa per brangu, o gal keičiasi laikmetis, skonis?
– Kokį ryšį siekiate užmegzti su savo klientais?
– Manau, kad sėkmingas prodiuserio ir kliento santykis turėtų būti paremtas nuoširdumu, atvirumu ir noru nesibaiminant kartu spręsti problemas.
– Kas svarbiausia norint sukurti gerą reklamą?
– Net ir gera idėja neduos rezultatų, jei jai bus neskiriama finansų, laiko ir dėmesio.
– Dėkoju už pokalbį.
