Paieška

naujienos

Laura Sintija Černiauskaitė | Dirk Skiba nuotr.

Tekstai ateina iš gyvenimo, o pats gyvenimas puikiai egzistuoja ir be tekstų, – pokalbį pradeda rašytoja, daugybės kūrinių autorė Laura Sintija Černiauskaitė. Rašytoja šiais metais išbandė ir dar vieną vaidmenį – tapo iniciatyvos Knyga+Kinaskomisijos nare, turėjusia išrinkti kinematografiškiausius pastarųjų metų lietuvių literatūros kūrinius. Apie skaitomas knygas, kūrybą ir santykį su kinu – pokalbyje su rašytoja.  

Didelė jūsų gyvenimo dalis yra rašymas – koks šiuo metu jūsų santykis tarp tekstų ir tiesiog gyvenimo?

– Toks, kaip visada – tekstai ateina iš gyvenimo. Be gyvenimo jų tiesiog nebūtų… O pats gyvenimas puikiai egzistuoja ir be tekstų.

Ar knygos lydi nuo vaikystės? Kokias knygas renkatės skaityti savo malonumui?

– Taip, nuo vaikystės. Ir tuo negaliu atsidžiaugti – kad spėjau gimti ir pagyventi, kol dar nebuvo interneto ir išmaniųjų telefonų. Šita „tuštuma“ suformavo iš manęs valingą, knygas skaitantį žmogų. Pastarąjį dešimtmetį skaitau knygas ne savo malonumui, o savišvietai (įvairias biografijas, autobiografijas) arba, dvasiniam alkiui patenkinti, – krikščionišką dvasinę literatūrą.

Kaip šiandien žiūrite į savo sukurtas knygas – kaip kartu su jumis keitėsi ir jūsų raiška, temos, o gal net rašymo stilius? Koks jausmas šiandien į rankas paimti prieš dešimtmetį parašytą kūrinį, matyti, kad jis gyvena savo gyvenimą tarp šiandienos skaitytojų?

– Jausmas geras. Kas kokius 5 metus pasiskaitinėju save jauną – turbūt kad pasitikrinčiau, kiek pasikeičiau. Ir kaskart maloniai nustebina tai, kad man dėl savo knygų vis dar ne gėda. Žiūrėsim, kaip čia bus toliau.

– Ar skaitote daug šiuolaikinių Lietuvos rašytojų kūrinių? Kaip apibūdintumėte šiuolaikinę lietuvių literatūrą: kas domina, skaudina, kas aktualu mūsų kūrėjams? 

– Negaliu pasakyti, kad perskaitau daug šiuolaikinės literatūros – kadangi dirbu tekstų redaktore, man skaitymas, tiesą sakant, asocijuojasi su darbu. Dažniausiai skaitau tik artimesnių kolegų pasirodančias knygas, ir tam skiriu vasarą kaime. Kitais sezonais tiesiog nerandu laiko ir šviesios galvos skaitymui.

Su renginio „Knyga+Kinas“ komisijos nariais atrinkote 11 knygų, galinčių tapti kino scenarijais. Kuo išskirtiniai šie kūriniai? 

– Visos knygos pasirodė daugiau ar mažiau kinematografiškos. Mažoji jų dalis buvo menkos meninės vertės, ir, nors gerą filmą turbūt galima nufilmuoti ir pasitelkiant blogą knygą, už tokias nebalsavau iš principo. Vis tik norisi atkreipti režisierių dėmesį į gerą, vertingą literatūrą. Šiuolaikinės literatūros tendencija apskritai tokia – ji vizualėja. Todėl išsirinkti ir susitarti su kitais komisijos nariais nebuvo labai sudėtinga.  Pati sau atradau istorinį detektyvą – tokį žanrą, kokio net nebūčiau sugalvojusi atsiversti… Su malonumu perkaičiau Ginos Viliūnės knygas. Nežinau, kaip ankstesniais metais, bet šiemet gavome nemažai istorinių romanų, kuriuos, net neitin meniškai parašytus, įdomu skaityti (ir turbūt statyti) būtent dėl jų istoriškumo… 

Pagal jūsų kūrinį „Kvėpavimas į marmurą“ buvo sukurta ekranizacija (rež. Giedrė Beinoriūtė). Ką jaučia rašytojas, kai jo romanas atgimsta ekrane?

– Jaudulį, smalsumą… Jeigu filmas atrodo vykęs – pasididžiavimą ir tam tikrą brolystę, seserystę su jo kūrėjais. Apskritai, žinodama, koks ilgas ir sudėtingas filmo atsiradimo kelias, žaviuosi ir gerbiu kine kuriančius už jų atkaklumą, ištikimybę ir neapsakomą darbštumą.

Kur šiandien ieškote ir kur randate įkvėpimą, idėjas savo kūriniams? Kas šiuo metu jums aktualu – galbūt yra tam tikri procesai, situacijos, pokyčiai, tendencijos, apie kurias norisi kalbėti?

– Šiuo metu pamažu rašau „Džiaugsmyno‘‘ (paskutinės mano knygos) žanro knygelę, kuri atsiranda iš mano pačios gyvenimo – vidinio ir išorinio – patirčių bei apmąstymų.

Vilniaus knygų mugės metu susitiks kino kūrėjai ir literatūros lauko atstovai

„Knyga + Kinas“ – iniciatyva, burianti rašytojus, knygų leidėjus bei kino režisierius, scenarijaus autorius, prodiuserius bei kitus kino pasaulio atstovus. Jau penktus metus vykstantis projektas spalio mėnesį leidyklas kvietė siūlyti kinematografiškiausias 2022-2023 m. lietuvių autorių knygas. Iš keliasdešimt pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių, specialiai sudaryta komisija išrinko ir paskelbė, jų nuomone, labiausiai įkvėpti kino kūrėjus gebančius romanus bei noveles.  Atrinkti kūriniai kino industrijai ir renginio lankytojams bus pristatomi vasario 23 d., Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu. Renginyje susirinkę kino industrijos atstovai galės susipažinti su kūriniais ir nuspręsti, ar jų pakuždėtus siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose.

„Knyga + Kinas“ komisiją šiais metais sudarė trys kino ir literatūros lauko profesionalai: rašytoja, poetė ir dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė, režisierius Ignas Miškinis, 2025-siais žiūrovams pristatysiantis filmą „Pietinia kronikas“, kurtą pagal Rimanto Kmitos romaną, bei animacijos režisierius, prodiuseris, dailininkas Valentas Aškinis. 

***

Atrinkti kūriniai kino industrijai ir renginio lankytojams bus pristatomi vasario 23 d., 14 val. Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu, Kino salėje.

Renginį organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. 

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/knygakinui/ 

DALINTIS