Šiurpusis maršrutas

Nors Vilnius garsėja nuostabiu senamiesčiu, socialistinio modernizmo, šiuolaikinės architektūros pavyzdžiais, kino kūrėjai miestą renkasi ir dėl alternatyvių lokacijų. Įvairių žanrų – veiksmo, dokumentiniams, siurrealistiniams – filmams, neretai prireikia iš pirmo žvilgsnio baugių, tamsių, neretai – industrinių vietų. 

Šiurpnakčiui prasidedant, Vilniaus kino biuras kviečia leistis šiurpuliukus sukelsiančiu maršrutu!

Sovietinis Nemenčinės bunkeris

Nemenčinės miškuose, maždaug 25 km nuo Vilniaus stūkso sovietinis bunkeris,  pastatytas Šaltojo karo metu, 1985 m., kaip TV stotis. Kilus karui tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių šis objektas būtų buvęs naudotas kaip atsarginis ryšių centras. Šiandien Nemenčinės bunkeryje vyksta ekskursijos bei patyriminiai vaidinimai, kviečiantys leistis į išgyvenimo dramą.  

Bunkerį vertina ir kino kūrėjai, šiame objekte atgaivinantys istorines erdves ir svarbias, pasaulį pakeitusias scenas.  Pavyzdžiui, bunkerį išvysti galima BBC atkuriamosios dokumentikos seriale „Nacių iškilimas“ (ang. k. Rise of the Nazis). Čia filmuota scena, kurioje susitinka sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos atstovai, viduje buvo įkurtas ir A. Hitlerio miegamasis.

Bunkerį aplankyti galima kreipiantis nurodytais kontaktais.

Sanatorija „Pušyno kelias“

Verkių regioniniame parke galima rasti buvusį reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“ – architekto Sauliaus Šarkino projektą. Sanatorija projektuota 1976–1980 metais, pabaigta apie 1986-uosius. Į pastatą šiandien patekti negalima dėl saugumo, tačiau pagrindinį sanatorijos pastatą galima apžiūrėti iš išorės. 

Sanatorijoje filmuotas Švedijos kūrėjų filmas „Rojaus miestas“, pasakojantis apie netolimoje ateityje gyvenančią visuomenę. Nuo kylančių konfliktų siekiant apsaugoti šalies gyventojus, įvairiose vietovėse pastatomos apsauginės sienos. Didžiausia iš šių gyvenviečių yra Järva, dar žinoma kaip Rojaus Miestas. Ant sanatorijos stogo vaidintos muštynių scenos, šaudyta vaidybiniais ginklais, čia budėjo speciali „sargyba“.

Lukiškių kalėjimas

Sudėtingą istoriją menantis Lukiškių kalėjimas šiandien yra vienas lankomiausių miesto objektų. Renginių, kino seansų, ekskursijų ir koncertų erdvė traukia ne tik kultūros ieškančius vilniečius, bet ir kino kūrėjus. Ekrane Lukiškių kalėjimą galėjo išvysti įvairių filmų ir populiarių serialų žiūrovai visame pasaulyje.

Daugiau nei šimtą metų menantis Lukiškių kalėjimas kadaise buvo vienas moderniausių visoje Rusijos imperijoje. Pasaulinių karų, sovietmečio ir Lietuvos nepriklausomybės laikais veikusi įkalinimo įstaiga iki šiol išsaugojo originalius interjero ir eksterjero elementus. Galbūt todėl, šiandien Lukiškių kalėjimas sulaukia tiek daug kino kūrėjų dėmesio – buvusio kalėjimo kameros, prieangiai ir kabinetai laikomi itin kinematografiškais.

Tikriausiai, ko ne visi girdėjo, kad Lukiškių kalėjime buvo filmuotas didžiulio populiarumo sulaukęs serialas „Keisti dalykai“, bet ne visi žino, kad čia taip pat dirbo ir filmavimo komandos iš Lietuvos, Švedijos, Prancūzijos.

Lukiškių kalėjime filmuotos scenos „Netflix“ serialui  „Clark“, pasakojančiam apie vieną kontroversiškiausių asmenybių šiuolaikinės Švedijos istorijoje – įžymybe tapusį nusikaltėlį Klarką Olofsoną. Autentiškos patalpos seriale suvaidino net 5 skirtingas įkalinimo įstaigas. Tiesa, Lukiškių kalėjimas ekrane gali virsti ir kitomis vietomis. Filmuojant pirmąjį švedų detektyvo „Jaunasis Valanderis“ sezoną, čia įsikūrė didelis naktinis klubas. Lukiškių kalėjimą taip pat išvydo filmų „Kompromatas“, lietuviškos juostos „Man viskas gerai“ žiūrovai.

Liepkalnio vandens saugykla

Neseniai duris ekskursijoms, renginiams ir, žinoma, kinui, duris atvėrė šimtametė Liepkalnio vandens saugykla. 1916 m. po kalnu įrengtas statinys naudotas iki 1987 m., po to buvo uždaras ir saugomas. Paskutinį kartą vandens saugykla pagal paskirtį naudota Liepkalnyje įrenginėjant slidinėjimo trasas. 

Vandens saugykla pastatyta 5 metrų gylyje ir pasižymi įspūdinga akustika. Apskritą patalpą dengia 8 kolonomis paremtas skliautinis kupolas. Dėl apvalios pastato struktūros jame aidas atsikartoja 5–6 kartus!

Liepkalnio vandens saugyklą aplankyti galima kreipiantis nurodytais kontaktais.

VRM kultūros, pramogų ir sporto rūmai

VRM kultūros, pramogų ir sporto rūmai įkurti 1980 metais, pastatą suprojektavo architektas Algimantas Mačiulis. Šiandien rūmuose vyksta seminarai, konferencijos, sporto varžybos, repeticijos ir treniruotės. Į pastato vidų verta užsukti ir dėl čia įsikūrusių meno kūrinių – įspūdingo sietyno, metalo kompozicijos bei freskos.

Rūmuose įamžintos scenos vienam didžiausių Lietuvoje vystytų kino projektų – TV serialui „Černobylis“. Šokių salėje, kurioje galima rasti Algimanto Mizgirio metalo kompoziciją, elektrinės darbuotojams Boris Shecherbina (aktorius Stellan Skarsgård) pasakė tūkstančius gyventojų išgelbėjusią įkvepiančią kalbą.

Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose filmuotas ir filmas „Eichmano šou“. Pagrindiniai pastato laiptai netgi puikuojasi reklaminiame filmo plakate. Vilnių Izraeliu pavertusiame filme vaidino britų aktorius Martinas Freemanas, geriausiai žinomas dėl vaidmens „Hobito“ trilogijoje, taip pat lietuvių aktoriai Vaidotas Martinaitis, Džiugas Siaurusaitis ir kt.

Beje, vien 2024-siais čia filmuoti audiovizualiniai kūriniai: ,,Yamaha music“ reklama, „Uber eats“ reklama su aktoriumi David Hasselhoff, „Primark“ reklama, įvairūs interviu. 

VRM kultūros, pramogų ir sporto rūmus galima aplankyti darbo dienomis. 

Rasų kapinės

Rasų kapinės – vienos seniausių ir žymiausių kapinių Lietuvoje – buvo įkurtos XIX amžiaus pradžioje. Čia ilsisi žymūs Lietuvos kultūros, meno ir politikos veikėjai, o įvairių architektūros stilių ir laikotarpių antkapiai yra tapę svarbiu kultūros bei architektūros paveldo objektu. 

Rasų kapinėse palaidota Vasario 16 Akto signatarų (J. Basanavičius, J. Vileišis), skulptorių, teisininkų (M. P. Römeris), kino režisierių (R. Vabalas), rašytojų (F. Aliachnovič, A. Luckevič, V. Mykolaitis‑Putinas, B. Sruoga), dainininkų (K. Petrauskas), dailininkų (P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, V. Kisarauskas), istorikų (J. Lelewelis), teisininkų (M. P. Römeris) ir kt. svarbių žmonių. 

Lokaciją neretai renkasi ir kino kūrėjai. Čia filmuoti du A. Puipos filmai: komedija „Sinefilija“ bei siurrealistinė juosta „Vidurnakčio seansas“, kuriama pagal ukrainiečio rašytojo Jaroslavo Melniko apsakymą. Taip pat – komedija „Draugų lažybos“, vaidybinė juosta „Kapinės“. Čia įamžinta ir gerai žinomo TV serialo „Trolių ferma“ pasimatymo scena. Filmavimų metu, Rasų kapinėse imituotos laidotuvių scenos, kapo kasimas, o sykį filmuojant medyje teko pasitelkti ir aukštalipių pagalbą.