Vilniuje įsikūręs ne vienas kino teatras, lankytojams siūlantis ypatingus repertuarus ar itin žiūrovišką atmosferą. Tad kur žiūrėti filmus, jei norisi unikalių patirčių ar išskirtinio turinio? Kviečiame tyrinėti Vilniaus kino teatrus ir neįprasčiausias sostinės kino sales. Šįkart – apie seniausią miesto kino teatrą „Skalvija“.
Dar 1961 m. Vilniuje, tuometinėje Karolio Požėlos gatvėje, kurioje numatyta apgyvendinti menininkų, muzikų, aktorių, kultūros žmonių šeimas, pastatytas 34-uoju numeriu pažymėtas namas. Pirmajame jo aukšte, jau po kelių metų įsikūrė kino teatras „Planeta“, o 1963 m. kovo 13 d. įvyko ir pirmasis kino seansas – filmo „Saulė ir šešėlis“ peržiūra. Ilgus metus čia buvo rodomi įvairūs filmai, neretai – ir užsienio kalbomis, o kino teatras sulaukdavo daugybės žiūrovų, čia veikė kavinė, lošimų aparatai, buvo rengiamos parodos.
1993 m. kino teatras reorganizuotas į Vilniaus kino centrą, o 1997 m. jis pervadintas į „Skalvijos” kino centrą. Šis, šiandien visų Vilniaus gyventojų puikiai žinomas pavadinimas kilo nuo skalvių – genties, gyvenusios ties Nemuno žiotimis.
Šiandien „Skalvijos“ kino centras gali didžiuotis vis daugiau žiūrovų ir mokyklų bendruomenių pritraukiančiu repertuaru bei veiklomis. Tai liudija ir skaičiai: 2023 metais „Skalvijoje“ apsilankė 64 112 žiūrovų: repertuariniuose seansuose susirinko 47 473 žiūrovai, edukacijos programos „Mokausi iš kino“ – 16 639. Per metus čia parodoma apie 450 filmų.
„Repertuaras yra kiekvieno kino teatro vizitinė kortelė. Kitaip tariant, parodyk savo repertuarą, pasakysiu, kas tu. Mes esame „arthouse“ kino teatras. Viena vertus, stengiamės būti atviri ir nenusisukti nuo komercinio kino, kita vertus, mums labai svarbu išlaikyti aukštą kartelę. Dėl šių priežasčių „Skalvijos“ repertuare neatsiranda kiekvienas filmas“, – teigia „Skalvijos“ kino centro komunikacijos vadovė Auksė Podolskytė.
„Jaučiame atsakomybę prieš žiūrovus, siekiame, kad jie mumis pasitikėtų ir drąsiai eitų į bet kurį mūsų parinktą filmą. Jų nuomonės paisome, esant galimybei, pageidaujamus filmus įtraukiame į repertuarą ar pakartojame.
Programą kuruojame – rodome ne tik Lietuvoje platinamus filmus, bet ir patys perkame filmų rodymus, rengiame ciklus, kitokias programas. Rodome kino klasiką (filmus pristato kino kritikai), ypatingą dėmesį skiriame lietuviškam kinui – mūsų salėje vyksta naujų filmų premjeros, senesnius pristatome cikle „Tegyvuoja lietuviškas kinas“. Beje, dažnai šiuos filmus rodome iš 35 mm juostos. Kartą per metus organizuojame kino istorijoje pasižymėjusio autoriaus filmų retrospektyvą. Kitą savaitę prasidės „Skalvijos“ organizuojamas 21-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Nuo rudens iki vasaros pradžios kiekvieną pirmadienį vyksta Senjorų seansai, savaitgalių rytais – ciklas „Karlsono kinas“, skirtas šeimoms su vaikais“, – pasakoja A. Podolskytė.
Daugiau nei kino teatras
„Skalvija“ niekada nebuvo tik kino teatras. Daugelį metų be filmų rodymo nuosekliai vykdome edukacinę veiklą. Nuo 2007 metų gyvuoja „Skalvijos“ kino akademija, o po kelių metų pradėjome bendradarbiauti su mokyklomis inicijuodami nacionalinį edukacijos projektą „Mokausi iš kino“. Pastaraisiais metais prie edukacijos skyriaus tikslinių grupių (moksleivių ir mokytojų) prisidėjo dar viena – kino edukatoriai. Jų kompetencijai kelti kartu su partneriais rengiame mokymus“, – pasakoja „Skalvijos“ kino centro komunikacijos vadovė Auksė Podolskytė.
Dienos metu, kol nevyksta seansai, „Skalvijos“ kino salė būna pilna moksleivių. Nuo 2011 metų vykdomas kino edukacijos projektas „Mokausi iš kino“. Bendrojo lavinimo mokykloms skirto projekto esmė – nekomercinio kino programa, metodinė pagalba pedagogams bei diskusijos su profesionaliais edukatoriais. Projektas užaugo iki nacionalinio lygmens, jame dalyvauja regioniniai kino teatrai.
