Skandinaviškas Vilnius: ekrane – nuo Stokholmo iki Kopenhagos
Vilnius pamėgtas Skandinavijos kūrėjų – sostinėje jau nufilmuota daugybė švedų, suomių, norvegų, danų TV serialų ir filmų. Nuo detektyvų iki komedijų ir dramų – Vilnius ekrane jau spėjo įkūnyti Stokholmą, Oslą, Kopenhagą ir kitus Skandinavijos miestus.
Vilniaus kino biuras kviečia pasivaikščioti Skandinavijos kino kūrėjų takais ir atrasti šiaurietišką Vilnių bei populiariausias filmavimo lokacijas.
Pasažo skersgatvis – ateities Kopenhaga
Maršrutą pradėti siūlome Pasažo skersgatvyje. Tai – viena populiariausių pastarųjų metų filmavimams pasirenkamų lokacijų. Čia ir netoliese esančioje Arklių gatvėje filmuotos scenos daugybei serialų ir filmų, šios gatvės yra suvaidinusios ir Oslą bei Kopenhagą.
2023 m. Vilniuje pradėtas filmuoti serialas, paremtas Danijos rašytojo Peter Höeg bestseleriu tapusiu romanu „Panelės Smilos sniego jausmas“. Pagrindinė serialo veikėja bandys išsiaiškinti tikrąsias inuitų imigrantų vaiko žūties priežastis, pamažu įsipainiodama į daug platesnę, antgamtišką istoriją. Scenos serialui buvo filmuojamos įvairiose Vilniaus Senamiesčio vietose, o Pasažo skersgatvis virto ateities Kopenhaga.
Vilniaus Rotušė – ir kalėjimas, ir prabangūs rūmai
Antroji maršruto stotelė – visai netoliese. Sustoti siūlome prie šiandien meno galerijos, ekspozicijos salės ir pagrindinių miesto koncertų vietos funkcijas atliekančios Vilniaus Rotušės.
XVIII a. pabaigoje neoklasicistiniu stiliumi paskutinį kartą rekonstruotas pastatas mena ir daug senesnius laikus – nuo čia įsikūrusio magistrato istorijų iki buvusio kalėjimo ar gėdos stulpo.
Šiandien pastato prieigos ir interjeras dažnai tampa kino kūrėjų traukos centru. Pavyzdžiui, seriale apie švedų gangsterį Klarką Olofsoną, Vilniaus Rotušė tapo teismo pastatu, į kurį pagrindinis veikėjas atvežamas prieš įkalinimą.
Rotušės koridorius, menes bei laiptinę išvysti galima ir TV seriale „Hilma“, pasakojančiame apie švedų menininkę ir mistikę, vieną pirmųjų Vakarų pasaulio abstraktaus meno kūrėjų, taip pat feminizmo pradininkę Hilmą af Klint (1862–1944). Paslaptingi, filosofiniai ir spiritizmo idėjomis paremti menininkės paveikslai iki šiol kelia daugybę klausimų. Apie 1300 jos sukurtų meno darbų buvo praktiškai visiškai nežinomi pasauliui ilgus dešimtmečius. Beje serialo režisierius – Lasse Hallström, sukūręs tokias juostas kaip „Sidro namų taisyklės“, „Šokoladas“, „Hačiko. Šuns istorija“ ir daugybę kitų.
Švedijos gyventojų protestas Vilniaus gatvėje
Toliau, pro šalia esančią Vokiečių gatvę, siūlome judėti link Vilniaus gatvės.
Jei mėgstate detektyvus, tikriausiai žiūrėjote „Netflix“ serialą „Jaunasis Valanderis“ („Young Wallander“), įkvėptą didžiulio populiarumo sulaukusių Henning Mankell romanų. Nors istorijos veiksmas vyksta šiuolaikinėje Švedijoje, serialas buvo filmuojamas išskirtinai Lietuvoje. Matę „Young Wallander“, neabejotinai atpažino ir įvairias Vilniaus senamiesčio vietas. Pagrindinis serialo veikėjas vaikštinėjo naktinėmis miesto gatvėmis, Gedimino prospektu važiavo policijos automobiliai, įvairios scenos buvo filmuojamos ir Bernardinų, Stiklių, Aukštaičių, Pilies gatvėse.
Viena masiškiausių centrinėje miesto dalyje filmuotų scenų – visuomenės protestas – vyko Vilniaus gatvėje. Čia pasirodė daugybė plakatais nešinų, skanduojančių žmonių, o kitoje protesto barikadų pusėje atsidūrė pagrindinis veikėjas Kurtas Valanderis.
Žymioji Norrmalmstorg aikštė – Odminių skvere
Iš Vilniaus gatvės sukite į Liejyklos, o vėliau – L. Stuokos-Gucevičiaus gatvę. Netrukus pasieksite Odminių skverą, suvaidinusį centrinę Stokholmo aikštę.
„Klarkas“ („Clark“) – švedų serialas, paremtas vienos kontroversiškiausių asmenybių šiuolaikinėje Švedijos istorijoje – Klarko Olofsono (Clark Olofsson) – autobiografija. Tai – neįtikėtina istorija apie vieną pirmųjų „įžymybe gangsteriu“ laikomą nusikaltėlį.
Erikas Olsonas bei pagrindinis veikėjas Klarkas kartu atsidūrė apiplėšimo centre, pasikėsindami į didžiausią Stokholmo banką „Kreditbanken“, stovintį centrinėje Normalmstorgo (Norrmalmstorg) aikštėje. Istorijoje šis apiplėšimas žinomas kaip „Normalmstorgo apiplėšimas“. Garsiąja aikštę, kurioje policijos ekipažai stebėjo banką, seriale suvaidino Odminių skveras.
Tai buvo neįprastas apiplėšimas. Švedijos policija klausėsi ir bandė nuspėti, kas vyksta banko saugykloje, kurioje slėpėsi nusikaltėliai su įkaitais. Pagrobėjai ir darbuotojos greitai tarpusavyje pajuto draugiškumą, dalijosi patirtimi ir istorijomis, žaidė įvairius žaidimus.
Viena iš įkaičių net paskambino Švedijos ministrui pirmininkui ir prašė leisti Klarkui Olofsonui ir Janui Erikui Olsonui išvykti, nenaudoti smurto, net siūlėsi vykti kartu su jais, kaip garantas, kad abi pusės laikysis susitarimo. Kai įkaitai buvo paleisti, nė vienas iš jų teisme nebuvo liudytoju prieš pagrobėjus, vietoj to, jie pradėjo rinkti pinigus jų gynybai. Klarkui teisme pavyko įrodyti , jog jis nedalyvavo apiplėšime ir negali būti traktuojamas kaip bendrininkas, o, priešingai, bandė padėti įkaitams. Po šio nusikaltimo atsirado Stokholmo sindromo pavadinimas, naudojamas visame pasaulyje.
Gedimino prospekte – didžiulis protestas
Apžiūrėję Odminių skverą keliaukite Gedimino prospektu. Apsižvalgykite aplink – Skandinavijos miestu yra tapusi ne viena Gedimino prospekte įsikūrusi aikštė ir pati gatvė.
Pavyzdžiui, anksčiau minėtame seriale „Panelės Smilos sniego jausmas“, daugybę scenų suvaidino Vinco Kudirkos aikštė, kur buvo inscenizuojamas didžiulis protestas, žygiavo minia žmonių, stovėjo vaidybiniai policijos automobiliai. Filmavimo aikštelėje dirbo apie 160 profesionalų komanda, daugiau nei pusę jos sudarė lietuviai.
Kaštonų gatvėje – Oslo parlamento rūmai
Paisvaikščioję Gedimino prospektu sukite į nedidelę, tačiau itin kinematografišką Kaštonų gatvę. Čia ne tik įsikūrusi didžiausia Lietuvos biomedicinos ir jai artimų mokslų biblioteka sostinėje, bet ir slepiasi viena populiariausių filmavimo lokacijų visame mieste.
Ne sykį Kaštonų gatvė yra virtusi Švedijos miestais, įskaitant įvairių laikotarpių Stokholmą ir Malmę. Visai neseniai, Vilniuje filmuojant Lietuvos ir Norvegijos bendros gamybos juostą „Agentas numeris 24“, bibliotekos pastatas tapo Oslo parlamento rūmais, prie kurių sprogo bomba.
Anot ne sykį šioje vietoje dirbusio kino lokacijų vadybininko Aivaro Šidlos, gatvė ir biblioteka yra unikalios architektūros. Tokių gatvių Vilniuje – nedaug. „Biblioteka dažnai filmuose tampa teismo sale, ar kitu 1940-1990 laikotarpio instituciniu pastatu. Kadangi pati biblioteka nėra stipriai renovuota, joje yra išlikusių autentiškų detalių, o tai labiausiai ir žavi režisierius, operatorius bei kino dailininkus“, – pasakoja A. Šidla.
Lietuvos medicinos bibliotekos interjeras su išlikusiais baldais ir dekoro detalėmis atspindi XX a. šeštąjį dešimtmetį ir socrealizmo dvasią. Šiandien čia saugoma per 500 000 dokumentų, biblioteka kaupia ir teikia medicinos informaciją, dalyvauja įgyvendinant valstybės sveikatos programas, saugo rašytinį Lietuvos medicinos mokslo paveldą.
Kostiumus mainantis Lukiškių kalėjimas
Esate visai netoli Lukiškių kalėjimo. Kirtę Lukiškių aikštę ir pasukę Lukiškių gatve, netrukus išvysite ir įspūdingą bei šiurpą keliantį pastatą. Neišsigąskite, nes sudėtingą istoriją menantis Lukiškių kalėjimas šiandien yra vienas lankomiausių miesto objektų. Renginių, kino seansų, ekskursijų ir koncertų erdvė traukia ne tik kultūros ieškančius vilniečius, bet ir kino kūrėjus. Ekrane Lukiškių kalėjimą galėjo išvysti įvairių filmų ir populiarių serialų žiūrovai visame pasaulyje.
Daugiau nei šimtą metų menantis Lukiškių kalėjimas kadaise buvo vienas moderniausių visoje Rusijos imperijoje. Pasaulinių karų, sovietmečio ir Lietuvos nepriklausomybės laikais veikusi įkalinimo įstaiga iki šiol išsaugojo originalius interjero ir eksterjero elementus. Galbūt todėl, šiandien Lukiškių kalėjimas sulaukia tiek daug kino kūrėjų dėmesio – buvusio kalėjimo kameros, prieangiai ir kabinetai laikomi itin kinematografiškais.
Anksčiau aprašyto serialo „Klarkas“ pagrindinis veikėjas iš kalėjimų pabėgo net 17 kartų, nors realiame gyvenime tikslus skaičius nėra žinomas. Filmuojant serialą Vilniuje svarbus vaidmuo atiteko būtent Lukiškių kalėjimui, suvaidinusiam net 5 skirtingas įkalinimo įstaigas.
2025 m. gamybos įmonė „Paprika Filmai“,bendradarbiaudama su švedų kino studija, kalėjime filmavo vaidybinį pilno metro filmą vaikams pavadinimu „Piktadarių piktadarys“ (angl. „Villain of Villains“). Filmas pasakoja apie mergaitę ir jos svajonę tapti heroje.
Lukiškių kalėjimas sudomino ir kriminalinio detektyvo „Vistingas“ („Wisting“) filmavimo komandą. Vieno brangiausių norvegų TV serialo pirmoji serija pristatyta 2019 m., paskui jis rodytas ir kitose šalyse, taip pat per BBC 4 televiziją. Pagrindinis filmo veikėjas – policijos detektyvas Williamas Wistingas, kurį vaidina norvegų aktorius Sven Nordin. Pirmieji serialo sezonai rėmėsi rašytojo Jørn Lier Horst bestseleriais tapusiomis knygomis. 2021 m. antrasis serialo „Vistingas“ sezonas jau buvo filmuotas Vilniuje.
Naujausiame, taip pat sostinėje filmuotame penktame sezone, bandydamas išsiaiškinti teisėsaugos padarytą klaidą, Vistingas atvyksta į Vilnių – būtent čia atves netikėtai atrasti bylos įkalčiai. Seriale žiūrovai išvys daugybę gerai žinomų sostinės vietų – filmuojama buvo ir Lukiškių kalėjime, į kurį tyrėjai atvyksta kalbėtis su nuteistuoju.
Žvėrynas – prabangus Stokholmo kvartalas
Maršrutą užbaigti kviečiame Žvėryne. Skirkite laiko patyrinėti šį gamtos apsuptyje esantį kvartalą. Jaukia atmosfera užburiantį Žvėryną rasite sugrįžę į Gedimino prospektą ir kirtę Žvėryno tiltą. Įspūdingos, čia įsikūrusios medinės praėjusio šimtmečio vilos, šiandien traukia ir kino kūrėjus iš viso pasaulio.
Žvėryną puošiantys mediniai ir skandinaviško tipo pastatai švedų seriale „Viskis su ledu“ („Whiskey on the Rocks“) virto 1980–ųjų Švedija, o tiksliau – Stokholmo gyvenamuoju rajonu, kuriame įsikūrė filmo politiniai veikėjai. Scenos filmuotos Traidenio, Birutės bei A. Mickevičiaus gatvėse. Beje, pastarojoje gatvėje 1966 m. duris atvėrusius skandinaviško stiliaus Kompozitorių namus ekrane bus galima išvysti svarbių politinių sprendimų fone – pastatas virs valdžios atstovų darbo ir poilsio erdvėmis.
„Viskis su ledu“ – politinė dramą apie įtemptą Ronaldo Reigano ir Leonido Brežnevo vadovavimo laikotarpį ir jo metu kilusią politinę krizę. Žiūrėdami serialą žiūrovai išvys ir lietuvių aktorius – vieną pagrindinių vaidmenų – Leonidą Brežnevą – sukūrė Kęstutis Stasys Jakštas, kapitoną Vladimirą Peskovą įkūnijo Andrius Bialobžeskis, o Andrius Žiūrauskas – KBG Agentą.