1997–1999 m. užsienio žiūrovus pasiekė legendinis serialas „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. Nedaug kas žino, kad Šervudo girią ir itin darbščią kino komandą amerikiečių kūrėjai atrado toli nuo namų – Lietuvoje.
„Naujieji Robino Hudo nuotykiai“ – vienas pirmųjų tokio masto užsienio projektų, filmuotų mūsų šalyje. Pirmą kartą suburta kaskadininkų komanda, milžinišką įspaudą palikusi amerikietiška kino mokykla, bandymas išpildyti serialo reikalavimus neturint pačios moderniausios technikos – visa tai tapo kino industriją formuojančia ir stipriai pakeitusia patirtimi.
„Čia išaugo nauja Lietuvos kino žmonių karta“, – vienbalsiai teigia daugiau nei prieš dvidešimt metų filmavimuose dalyvavusi kūrybinė komanda. Tai – šiandien kino lauke puikiai žinomi profesionalai: prodiuseris ir režisierius Kęstutis Drazdauskas, kino dailininkė Jurga Gerdvilaitė, veiksmo scenų koordinatorius Saulius Janavičius ir legendinis kino apšvietėjas Algirdas Žitkevičius.
Amerikietiška kino mokykla
Šiandien prodiuseris ir režisierius, o anuomet – pirmasis režisieriaus asistentas Kęstutis Drazdauskas, istorijos pradžią sieja su amerikiečių prodiuseriu Fredu Weintraubu.
„Šiuolaikinė kino industrija stipriai susijusi su amerikiečių čia gamintais filmais. Režisierius Fred Weintraub atrado Lietuvą kaip įdomią šalį su darbščiais žmonėmis. Nufilmavęs keletą filmų, Lietuvą pasirinko ir serialui „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. Jis žinojo, ką gali čia pasiekti su pakankamai ribotais resursais.
Su tokio formato gamyba Lietuva nebuvo susidūrusi. Televizijos serialas diktavo daug didesnį tempą nei vaidybinis filmas. Tai buvo didžiulė mokykla mūsų tradicinės mokyklos kino žmonėms – reikėjo persilaužti. Tačiau serialas buvo labai didelė paspirtis vystytis lietuviškai kino industrijai – daug žmonių į kiną atėjo būtent filmuojant šį serialą. Čia išaugo nauja karta kino žmonių, o karta, kuri jau dirbo kine tuo metu, išmoko amerikietiškos sistemos. Tai leido Lietuvos kino industrijai sutvirtėti, išlikti, prisitaikyti prie tarptautinių sąlygų. Tik dėl to, kad šis serialas čia buvo nufilmuotas, į Lietuvą atėjo ir kiti tarptautiniai filmai“, – šiandien mintimis dalijasi K. Drazdauskas.
Daug pirmųjų kartų
„Laikraštyje pamačiau skelbimą, kad reikia dailininko. Pirmas klausimas anketoje – ar moki anglų kalbą. Žinojau, kad jei parašysiu „ne“, viskas tuo ir pasibaigs. Kas yra kinas – nežinojau, kaip jis yra daromas – irgi ne. Anketoje parašiau: „žinoma, kad taip“, – šiandien su šypsena prisimena seriale dirbusi kino dailininkė Jurga Gerdvilaitė.
Būtent šiam serialui pirmą kartą Lietuvoje buvo suburta kaskadininkų komanda. Specialiai šioms serijoms pastatytos arklidės, įsigyta žirgų.
„Sužinojome, kad atvyks didelis filmas, kad bus žirgai, kardai. Jautėmės pakylėti, patepti, buvome įsitikinę, kad darome kažką išskirtinio, ko Lietuvoje nebuvo, kad esame pirmieji. Mokėjome labai gerai joti, o viso kito teko išmokti. Imdavomės visko. Pasitaikydavo scenų, kad įleki į kaimą kaip plėšikas, o tam pačiame kadre krenti pašautas kaip valstietis. Daug ką darėme pirmą kartą – aukštuminiai kritimai, degimai. Dar nelabai suprasdavome kameros darbo, kokiais kampais pasirodyti, koks objektyvas naudojamas. Išėjome visą kino mokyklą“, – pasakoja kaskadininku seriale dirbęs Saulius Janavičius.
Anot seriale dirbusių kūrėjų, greitis buvo didžiulis. Neretai serijos pradėtos filmuoti dar nežinant tolimesnių epizodų scenarijaus.
„Reikalavimai buvo didžiuliai, o mes neturėjome pagalbinės technikos – viską darėme rankomis. Šviesos kino aikštelėje reikėdavo daug. Jei aš įprastai naudodavau vieną automobilį įrangai nusivežti, tai jie – tris–keturias fūras. Bet buvo įdomu, viskas buvo nauja“, – prisimena apšvietėju dirbęs Algirdas Žitkevičius.
„Organizacine prasme sunku įsivaizduoti, kaip viskas buvo sudėtinga. Amerikietiška sistema negalėjo sau leisti būti priklausoma nuo lietaus ar sniego. Darbas buvo organizuotas taip, kad jei lauke lyja, tuoj pat persikraustome į paviljoną ar kitą interjerą, kur galime filmuoti. Didelį indėlį įnešė tie užsienio profesionalai, nepertraukiama daugybės metų mokykla – mums anuomet įdomu buvo viskas“, – pasakoja kino dailininkė Jurga Gerdvilaitė.
„Negalvojome anuomet, kad galėsime tiek visko padaryti. Tačiau pasikalbame: jeigu viskas prasidėtų iš naujo – ar eitume dirbti? Eitume“, – šypsosi Algirdas Žitkevičius.
Filmai, pakeitę Lietuvos kino istoriją
Vilniaus kino biuras pristato reportažų ciklą „Filmai, pakeitę Lietuvos kino istoriją“. Per pokalbius su režisieriais, aktoriais ir amžininkais atsiskleidžia ne tik praeities įvykiai, bet ir vidinė industrijos branda – kiek pasistūmėjome per 35 nepriklausomybės metus, kokie filmai tapo lūžiu, o kokie – tiltu į pasaulį. Svarbiausi apdovanojimai, pirmieji tarptautiniai projektai Lietuvoje, drąsios temos, istorijos vingiai ir ryžtas prabilti kitokia kino kalba – tai pasakojimas apie kiną, kuris augo kartu su Lietuva.
