Valdovės, dailininkės, imperatorės: žymiausių veikėjų moterų keliais
Jos – galingos, drąsios, talentingos, kartais žiaurios, tačiau… gebančios prie ekranų prikaustyti milijonus žiūrovų. Vilniuje filmuotos žymiausių istorinių asmenybių dramos abejingų nepaliko visame pasaulyje. Nuo XVIII a. valdovių iki XX a. menininkių – Vilniaus kino biuras kviečia pasivaikščioti žymiausių TV serialų ir filmų veikėjų keliais.
Vilniuje filmuotos net kelios daugybės dėmesio sulaukusios produkcijos, kurių centre – moterų istorijos. Tai – tokie TV serialai ir filmai kaip „Jekaterina Didžioji“, „Sisi“, „Karališkoji gauja“, „Hilma“, „Blood Sex and Royalty“ ir kt. Filmuotos skirtingose vietose, šios juostos Vilnių pavertė įvairiausiomis pasaulio vietomis – nuo Austrijos, Švedijos iki Anglijos miestų.
Bernardinų ir Šv. Mykolo gatvės
Vilniaus gatvės tapo pagrindiniu „Sky History” atkuriamosios dokumentikos TV serialo „Royal mob (Karališkoji gauja) įkvėpimu. Dokumentinės serijos atskleidžia spalvingą ir paslaptingą istoriją apie Anglijos karalienę Viktoriją ir keturias jos mylimiausias anūkes – ryžtingąsias seseris Hesse. Įspūdingą karališkoji giminė valdė kone visą Europą. Per keletą dešimtmečių giminaičių meilės istorijos, vedybos, ginčai bei intrigos sukėlė vieną iš didžiausių pasaulio karinių konfliktų – pirmąjį pasaulinį karą.
Įvairios Vilniaus vietos tapo namais Anglijos, Rusijos ir Vokietijos karališkosioms šeimoms, o Istoriniuose interjeruose buvo atkuriami šių šalių karališkųjų rūmų kambariai. Miestų scenoms atkurti filmo kūrybinė komanda pasirinko Mykolo ir Bernardinų gatves.
Vilniaus filharmonija
„Sisi“ – Austrijos imperatorienės Elžbietos brandos istoriją pasakojanti kostiuminė drama, sulaukusi didžiulio populiarumo Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vengrijoje. „Story House Pictures GmbH“ prodiusuojama juosta kalba apie universalias temas – sekant imperatorienės Elžbietos gyvenimą, narpliojami meilės, pareigos jausmo, laisvės ir šeimos klausimai bei sudėtingi moters pasirinkimai.
Viena gražiausių XIX a. Europos moterų tituluojamą imperatorienę Sisi, suvaidino šveicarų aktorė Dominique Devenport. Antrojo sezono filmavimams jai buvo pasiūta ir išnuomota daugiau nei 40 suknelių bei laikotarpį atspindinčių kostiumų.
Lietuvos nacionalinė filharmonija, seriale tapo Hofburgo rūmais. Tiesa, filmuojant komandai teko slėpti šiuolaikinio gyvenimo apraiškas: uždengti filharmonijos langus ir šalimais esantį bankomatą, laikinai uždaryti šalia esančias lauko kavines. Filmavimai traukdavo ir praeivių dėmesį – kostiumus, prajojančius žirgus ir važiuojančias karietas stebėdavo daugybė žmonių.
Šiandien Lietuvos nacionalinė filharmonija laikoma vienu prabangiausių istorizmo stiliaus statinių Vilniuje. Pastatas mena svarbius Vilniaus miesto kaitos etapus – čia buvo įrengti Pirklių rūmai, Miesto salė, didmeninės prekybos namai ir viešbutis, galiausiai, valstybinė filharmonija. Šiame pastate veikė ir pirmasis lietuviškas knygynas, o 1906 m. įvyko pirmosios lietuvių tautinės operos premjera.
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas – vienas seniausių universitetų Vidurio ir Rytų Europoje. Renesanso, baroko, gotikos ir klasicizmo stilių pažymėtas architektūrinis ansamblis šiandien traukia ne tik žinių ištroškusius studentus iš viso pasaulio, bet ir kino filmų bei serialų kūrėjus.
Dabartinį VU ansamblį sudaro 13 kiemelių bei 13 pastatų, taip pat Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė. Per pastarąjį dešimtmetį VU erdvės tapo viena populiariausių filmavimo lokacijų visame mieste, čia nufilmuota keliolika Lietuvos ir užsienio kūrėjų filmų bei televizijos serialų, daugiausiai – istorinių dramų.
Vilniaus universiteto pastatus serialo „Sisi“ žiūrovai irgi galėjo išvysti ne kartą – VU didysis kiemas juostoje tapo Hofburgo rūmų dalimi. Ši vieta pasirinkta ne tik dėl architektūros panašumų, bet ir plačios perspektyvos bei galimybės filmuoti 360 laipsnių kampu. Gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų turinčioje šv. Jonų bažnyčioje buvo filmuotos svarbios krikštynų bei vestuvių scenos.
Vilniaus universiteto biblioteka
Vienas žymiausių Vilniuje filmuotų TV serialų – HBO „Jekaterina Didžioji“, sekantis ilgiausiai Rusiją valdžiusios moters – imperatorės Jekaterinos II-sios istoriją. Jos valdymo metais buvo itin jaučiama apšvietos idėjų, kultūros ir mokslo sklaida, įsteigta daugybė universitetų ir teatrų. Seriale daugiausiai dėmesio skiriama vėlyviesiems jos valdymo metams ir santykiams su Grigorijumi Potemkinu. Pagrindinį vaidmenį seriale atliko „Oskaro“ ir dviejų Auksinių gaublių laureatė, žymi britų aktorė Helen Mirren.
Autentiška Vilniaus universiteto aplinka patraukė šio serialo kūrėjų dėmesį. Seniausia akademinė biblioteka Baltijos šalyse iki šių dienų veikia XVI a. menančiose patalpose, kurios seriale„Jekaterina Didžioji“ trumpam virto Rusijos imperijos tarybos rūmais. Čia buvo atgabenti senoviniai žemėlapiai bei dokumentai, istorinės vėliavos, žvakidės.
Vilniaus Rotušė
Neabejotinai, vienas svarbiausių Didžiojoje gatvėje esančių architektūros akcentų – Vilniaus rotušė. XVIII a. pabaigoje neoklasicistiniu stiliumi ją paskutinį kartą rekonstravo architektas Laurynas Gucevičius, tačiau anksčiau toje pačioje vietoje stūksojęs pastatas mena ir daug senesnius laikus – nuo čia įsikūrusio magistrato istorijų iki buvusio kalėjimo ar gėdos stulpo.
Į panašų istorinį laikmetį Rotušę grąžina ir „Jekaterina Didžioji“. Aikštėje serialo kūrėjai filmavo kartuvių sceną, o imperatorė ant Rotušės laiptų sakė įkvepiančią kalbą.
Tuo tarpu Rotušės koridorius, menes ir laiptinę išvysti galima TV seriale „Hilma“, pasakojančiame apie švedų menininkę ir mistikę, vieną pirmųjų Vakarų pasaulio abstraktaus meno kūrėjų, taip pat feminizmo pradininkę Hilmą af Klint (1862–1944). Paslaptingi, filosofiniai ir spiritizmo idėjomis paremti menininkės paveikslai iki šiol kelia daugybę klausimų. Apie 1300 jos sukurtų meno darbų buvo praktiškai visiškai nežinomi pasauliui ilgus dešimtmečius. Serialo režisierius – Lasse Hallström, sukūręs tokias juostas kaip „Sidro namų taisyklės“, „Šokoladas“, „Hačiko. Šuns istorija“ ir daugybę kitų.
Valdovų rūmai
Serialas „Blood, Sex and Royalty“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į XVI a. meilės istoriją tarp Anglijos monarchų Henriko VIII ir Anos Bolein. Dramatiškas valdovės gyvenimas ir mirties aplinkybės ją pavertė ryškia Anglijos reformacijos judėjimo figūra. Ji – vienintelė moteris, kuriai suteiktas markizės titulas. Manoma, kad nesugebėjusi pagimdyti karaliui vyriškos lyties įpėdinio, moteris buvo apkaltinta kraujomaiša ir išdavyste bei nuteista mirti. Vaidybinis–dokumentinis serialas remiasi istorikų ir ekspertų komandos komentarais ir atskleidžia ne vieną karališkosios poros gyvenimo paslaptį.
2022–siais Anglijos istorijos puslapiai filmavimo komandą atvedė į Vilniuje esančius Valdovų rūmus – čia atkurtas Henriko VIII kabinetas, Anos Bolein miegamasis, karališkoji menė.
Trakų Vokės dvaro sodyba
Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis – unikalus architektūros paminklas, menantis grafų Tiškevičių laikus. Iš pradžių tai buvo šios kilmingos giminės vasaros rezidencija, o vėliau – nuolatinė gyvenamoji vieta. Tiškevičių giminė Vokę valdė beveik 100 metų. Trakų Vokės dvaras – ne tik vaizdinga vieta, bet ir kinematografiška lokacija, tinkanti įvairiausiems režisierių sumanymams įgyvendinti.
Anot rūmų direktorės Ievos Šiušaitės, nors čia filmuoti įvairiausių laikotarpių filmai ir TV serialai, labiausiai pastatas ir aplinka primena XVIII a. pabaigos – XIX a. Rytų Europos dvarus. Rūmai filmuojami, kai reikia dvariškos atmosferos arba erdvių butų, visuomeninių erdvių.
„Ko gero, įspūdingiausias Trakų Vokės dvare įgyvendintas projektas buvo „Jekaterina Didžioji“, su pertraukomis filmuotas beveik 5 mėnesius. Pokyčių buvo nemažai – mūsų ofisas persikėlė į kitą pastatą, su darbuotojais buvo sutarta, kad jie neskleis informacijos, laikysis konfidencialumo, nefotografuos, nieko nepasakos apie dekoracijas. Tokiais momentais mes esame svečiai, o kūrėjams atiduodame dvarą šimtu procentų“, – apie filmavimus pasakoja I. Šiušaitė.
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmai
A. Sirvydo gatvėje įsikūrusios Lietuvos rašytojų sąjungos erdvės – vieni gražiausių rūmų Vilniuje. Šio pastato sienos liudija Vilniaus literatūros istoriją – tiek sovietinių, tiek Nepriklausomybės laikų: čia gyveno ir kūrė rašytojai, veikė viešbutis, o pirmame aukšte veikusioje kavinėje rinkdavosi menininkai. Šiame pastate galima rasti vieną gražiausių ir įspūdingiausių Lietuvoje išlikusių neobarokinio stiliaus interjerų.
Pastato salės, lubų reljefai, krosnių lipdiniai bei įspūdingas vestibiulis traukia ir kino kūrėjus. Jie šiame pastate atranda įvairių laikotarpių darbo kabinetus, ištaigingų rūmų kambarius, o didžiausiu traukos centru, neabejotinai tampa įspūdinga laiptinė. Filmuojant HBO serialą „Jekaterina Didžioji“, būtent laiptinė tapo prabangių rūmų interjero dalimi.
