Vilnius – pasaulio miestų šviesoje

Įvairių laikotarpių Viena, Hamburgas, Kopenhaga, Oslas, Vatikanas, Berlynas, Niujorkas ar Tokijas – Vilnius kino ekrane yra virtęs ne vienu pasaulio miestu. Skirtingų laikotarpių architektūra, besikeičiantys metų laikai bei talentingų kino dailininkų darbas į sostinę pritraukė daugybę kino kūrėjų.

Šįkart Vilniaus kino biuras siūlo Vilnių pamatyti gražiausių pasaulio miestų šviesoje. Kviečiame leistis į kino turizmo maršrutą, leisiantį sostinę pamatyti dar spalvingesnę, atviresnę ir įdomesnę. 

Pasažo skersgatvis – ateities Kopenhaga

Maršrutą pradėti siūlome Pasažo skergatvyje. Tai – viena populiariausių pastarųjų metų filmavimams pasirenkamų lokacijų. Čia ir netoliese esančioje Arklių gatvėje filmuotos scenos anksčiau minėtam serialui „Sisi“, šios gatvės yra suvaidinusios Paryžių, Vieną ir Oslą.

2023 m. Vilniuje pradėtas filmuoti serialas, paremtas Danijos rašytojo Peter Höeg bestseleriu tapusiu romanu „Panelės Smilos sniego jausmas“. Pagrindinė serialo veikėja bandys išsiaiškinti tikrąsias inuitų imigrantų vaiko žūties priežastis, pamažu įsipainiodama į daug platesnę, antgamtišką istoriją. Scenos serialui buvo filmuojamos Aukštaičių, Vilniaus, Birutės gatvėse, Vinco Kudirkos aikštėje, o Pasažo skersgatvis virto ateities Kopenhaga.

„Vilnius mums pasiūlė daugybę įvairių, puikių vietų, turinčių potencialo. Kai kuriose erdvėse filmavome net po kelias skirtingas scenas. Džiaugiamės darbo sąlygomis ir vietiniais kino industrijos profesionalais“, – anksčiau teigė tarptautinė prodiuserių komanda, dirbusi Vilniuje.

Nacionalinė filharmonija – spindinti Viena

Kita stotelė – šalia įsikūrusi Nacionalinė filharmonija, kurią, daugybę žiūrovų sužavėjęs serialas „Sisi“, pavertė prašmatnumu spindinčia Viena. Austrijos imperatorienės Elžbietos brandos istoriją pasakojanti kostiuminė drama filmuota įvairiose vietose – Vilniaus universiteto rūmuose, senamiesčio gatvėse, Rašytojų sąjungos erdvėse, Bernardinų kieme, Belmonte ir kt.  

Būtent Nacionalinėje filharmonijoje sykį filmavosi pagrindiniai serialo aktoriai Dominique Devenport ir Jannik Schümann, šalia vieno prabangiausių istorizmo stiliaus statinių Vilniuje vyko maišto scenos, bildėjo žirgų tempiamos karietos, aplinkui zujo XIX a. imperatorienės sargyba. Filmuojant komandai teko slėpti šiuolaikinio gyvenimo apraiškas: uždengti filharmonijos langus ir šalimais esantį bankomatą, laikinai uždaryti šalia esančias lauko kavines.

Vilniuje filmuotos scenos visiems trims serialo Sisi sezonams. Vien sostinėje prie filmavimo darbų prisidėjo tarptautinė kelių šimtų žmonių komanda: kostiumų siuvėjai, garso technikai, kaskadininkai, grimeriai, apšvietėjai, kameristai ir kt. Didžiulis įvertinimas yra tai, kad į kūrybinę komandą buvo pakviesti ir Lietuvos profesionalai – 1-ame, 2-ame ir 3-ame sezonuose dirbo dekoracijų dailininkas Algirdas Garbačiauskas, 2-ame ir 3-ame sezone – kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė.

„Šis projektas  buvo didžiulis iššūkis, nes vieną sezoną sudaro šešios serijos filmuojamos vienu metu, 50-60 vaidybinių aikštelių. Karalienės Sisi istorija žinoma visame pasaulyje, sukurta daug kino filmų.  Perskaičius „Sisi“ pirmo sezono scenarijų supratau, kad reikės įgyvendinti didžiules dekoracijas, rasti tinkamas filmuoti vietas ir sukurti laikmečio atmosferą, nemeluosiu, buvo baugu. Džiaugiuosi, kad finale serialas buvo pastebėtas ir įvertintas – įgavo tęstinumą,“ – paskoja kino dailininkas Algirdas Garbačiauskas

Anot serialo prodiuserės Lietuvoje Mildos Leiputės, kostiuminę dramą filmuoti Vilniuje nelengva – kadruose sunku išvengti modernios miesto architektūros, o tam, kad žiūrovai Vilniuje pajustų XIX a. Austrijos atmosferą, reikalingas komandinis režisieriaus, operatorių ir dailininkų darbas. Iššūkių kėlė ir pats filmavimo laikotarpis – pirmas sezonas filmuotas iškart po pandemijos. „Prekybininkų, maitinimo įstaigų, barų savininkų filmavimo metu teko prašyti ir vėl uždaryti kavines, patraukti lauko stalus. Jau nekalbu apie tai, kad reikėjo laikytis griežtų reikalavimų filmuojant, apgyvendinant aktorius ir visą komandą“, – pasakoja M. Leiputė.

Šv. Mykolo g. – pavojingas 1941–ųjų Hamburgas

Toliau kviečiame keliauti Didžiąja ir Pilies gatvėmis bei sukti link Šv. Mykolo gatvės, kur 2024 m. pavasarį ir vasarą filmuotas JAV kūrėjų TV serialas „Truth and Conviction“. Tikrais, sukrečiančiais įvykiais paremta istorija, sostinę pavers 1940–ųjų Hamburgu. Jaunas hitlerjungendo narys slapčia klausosi uždraustų BBC radijo transliacijų, smerkiančių nacių karo mašiną. Įkvėptas šių laidų, Helmutas Hiubeneris įsitikina, kad Hitleris yra ne tautos gelbėtojas, o priešingai – apgavikas. Kai jo draugas išsiunčiamas į koncentracijos stovyklą, Helmutas galutiniai apsisprendžia veikti. Naudodamis stipriausiu savo ginklu – rašytiniu žodžiu, ir prisijungti pakviesdamas du bendraamžius, jis pradeda platinti lankstinukus atskleidžiančius tikrąjį Hitlerio veidą. 

„Projekto „Truth and Conviction“ idėja gimė prieš daugiau nei 20 metų. Vienas iš serialo veikėjų – pasipriešinimo grupės narys Karl-Heinz Schnibbe tapo brangiu draugu, būtent iš jo girdėjome apie sudėtingas patirtis, nužudytą draugą, tikėjusį geresniu gyvenimu ir geresne ateitimi. Karlas stengėsi nuolat pagerbti Helmuto atminimą, o jam pačiam iškeliavus anapilin, jaučiame, kad ši misija patikėta mums. Norime paskatinti žmones nebijoti tikėti tuo, kas teisinga. Nors patys, gyvendami JAV, nesame patyrę tokių istorinių momentų, gerai žinome apie lietuvių kovą už nepriklausomybę ir tai, ką jums laisvė reiškia. Mums tai svarbu ir mes tai tikrai jaučiame“, – pasakoja prodiuseris R. Kendall („Kaleidoscope Pictures“).

„Pamatę Vilnių, nieko nelaukdami nuotraukas nusiuntėme būsimo serialo „Truth and Conviction“ rašytojui Mattui Whitakeriui. Jis atvyko po savaitės ir taip įsimylėjo Vilniaus lokacijas, kad kai kurios jų netgi turėjo įtakos tolimesniam istorijos kūrimui“, – teigia R. Kendall.

„Hamburgas buvo vadinamas Vokietijos Venecija dėl daugybės kanalų ir unikalios architektūros. Vilniuje ieškojome pastatų, kurie atrodytų įšalę laike, tačiau tuo pačiu – gerai prižiūrėti. Pamatę akmenimis grįstas Vilniaus senamiesčio gatveles iškart pagalvojome apie naktį slapčia vaikščiojantį ir lankstinukus į pašto dėžutes mėtantį pagrindinį mūsų serialo veikėją. Vilniuje radome ir valstybinius Hamburgo pastatus, ir veikėjų namus, ir daugybę slaptų mažų gatvelių“, – pasakoja John Foss („Kaleidoscope Pictures“).

Serialo „Truth and Conviction“ scenos filmuotos įvairiose Vilniaus gatvėse, o itin svarbia rolę suvaidino Šv. Mykolo gatvė bei Didžiojoje g. įsikūrusi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija, virtusi to laikmečio kambariais, bažnyčios interjeru bei dekoracijų patalpomis.

Vilniaus katedros aikštė – Vatikanas

Pasaulio miestų maršrutas veda ir į netoliese esančią Vilniaus Katedros aikštę. Ją pasiekti galima praeinant kinematografiškąją Šiltadaržio gatvę.

2016 m. JAV kompanija „Castle Pictures“ sostinėje filmavo televizijos „National Geographic“ TV filmą – „Popiežius prieš Hitlerį“. Vilniuje filmuojamos scenos atkūrė tikrus įvykius, vykusius Berlyne, Miunchene, Vatikane ir Romoje. Filme pasakojami tikri II-ojo pasaulinio karo laikų įvykiai: Romos Popiežius Pijus XI-asis bandė pasipriešinti Adolfui Hitleriui, pasinaudodamas slaptais agentais, tarnavusiais nacių kariuomenėje.

Anot prie projekto dirbusios prodiuserės Linos Mišeikytės, viena įsimintiniausių scenų vyko Vilniaus katedros aikštėje, kuomet naciai priartėjo prie Šv. Petro bazilikos Vatikane ir įvyko jų susirėmimas su Šveicarijos gvardiečiais, saugančiais Vatikaną. 

„Režisieriui Chrisui Casseliui, kuris Lietuvoje filmavo ne vieną kartą čia labai patinka – jis jau žino Lietuvos architektūrą ir kokie profesionalūs žmonės dirba mūsų kino industrijoje. Be to, pavyzdžiui, filmuojant „Popiežių prieš Hitlerį“ buvo ekonomiškiau ir paprasčiau nei tikrame Vatikane,“ – pasakoja L. Mišeikytė.|

Kaštonų gatvėje – Oslo parlamento rūmai

Nedaugeliui žinoma, bet itin kūrėjų pamėgta yra ir Kaštonų gatvė, kurioje įsikūrusi didžiausia Lietuvos biomedicinos ir jai artimų mokslų biblioteka sostinėje. Link šių objektų keliauti galima Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Čia ir slepiasi viena populiariausių filmavimo lokacijų visame mieste. „Agentas Hamiltonas“, „Jaunasis Valanderis“, „Piktųjų karta“, „Kompromatas“, „Hilma“ – tik keletas filmų ir serialų, filmuotų šioje vietoje, pavadinimų.

Ne sykį Kaštonų gatvė yra virtusi Švedijos miestais, įskaitant įvairių laikotarpių Stokholmą ir Malmę, taip pat pokario Berlynu. Visai neseniai, Vilniuje filmuojant Lietuvos ir Norvegijos bendros gamybos juostą „Agentas numeris 24“, bibliotekos pastatas tapo Oslo parlamento rūmais, prie kurių sprogo bomba. 

Anot ne sykį šioje vietoje dirbusio kino lokacijų vadybininko Aivaro Šidlos, gatvė ir biblioteka yra unikalios architektūros. Tokių gatvių Vilniuje – nedaug. „Biblioteka dažnai filmuose tampa teismo sale, ar kitu 1940-1990 laikotarpio instituciniu pastatu. Kadangi pati biblioteka nėra stipriai renovuota, joje yra išlikusių autentiškų detalių, o tai labiausiai ir žavi režisierius, operatorius bei kino dailininkus“, – pasakoja A. Šidla.

Lietuvos medicinos bibliotekos interjeras su išlikusiais baldais ir dekoro detalėmis atspindi  XX a. šeštąjįį dešimtmetį ir socrealizmo dvasią. Šiandien čia saugoma per 500 000 dokumentų, biblioteka kaupia ir teikia medicinos informaciją, dalyvauja įgyvendinant valstybės sveikatos programas, saugo rašytinį Lietuvos medicinos mokslo paveldą.

Vilniaus dangoraižiai – Niujorko įrašų studija

Apžiūrėjus Kaštonų gatvę, siūlome keliauti į šiuolaikiškiausią miesto pusę ir aplankyti upės krantinėje įsikūrusį verslo kvartalą, kurį pasieksite eidami Baltuoju tiltu. Iš čia galima pamatyti atsiveriantį dangoražių mišką. 

Ar žinojote, kad Vilniaus gatvės ir pastatai yra suvaidinę ne tik Europos miestus, bet ir Vašingtoną bei Niujorką? Anot Lietuvos kino industrijos atstovų, ne vienas Vilniuje lankęsis amerikiečių kino kūrėjas yra sakęs, kad kai kurios Vilniaus gatvės labai primena Vašingtoną. 

Grojaraštis“ (anglų k. „The Playlist“) pasakoja tikrais įvykiais paremtą Švedijos muzikos platformos „Spotify“ sukūrimo istoriją. Verslininkai Danielis Ekas ir Martinas Lorentzonas revoliucionavo muzikos pramonę sukurdami nemokamą ir legalią muzikos platformą. „Grojaraštyje“ susipina tikri ir išgalvoti įvykiai bei iššūkiai, kuriantys prikaustantį ir rafinuotą pasakojimą.

Nedaugelis žino, kad 2022 m. „Netflix“ platformoje pasirodęs serialas buvo filmuotas Vilniuje įsikūrusiuose biuruose, kino paviljonuose ir moderniuose Vilniaus dangoraižiuose, kurių interjerai „Grojaraštyje“ virto į Niujorko įrašų studiją. Prie serialo įgyvendinimo daug prisidėjo ir profesionalai iš Lietuvos – pavyzdžiui, techninių rekvizitų inžinieriai, serialui kūrę butaforijas ir padėję įrengti istorijoje dažnai figūruojantį programuotojų ofisą.

Norintiems maršrutą toliau tęsti ramesniu keliu, siūlome paupiu keliauti link Žvėryno, o jei smalsu pamatyti daugiau kinematografiškų lokacijų, siūlome aplankyti „Quadrum“ verslo centro skverą, kuris dažnai virsta veiksmo filmų lokacija užsienio serialuose. „Quadrum North“ pastate ir eksterjere aplink filmuotos įtemptos scenos norvegų TV serialui „Okupuota“. Serialas pasakoja apie politines intrigas, Norvegijai nusprendus sustabdyti naftos gavybą šalyje. Vieną pagrindinių vaidmenų čia atliko lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.

Žvėrynas – prabangus Stokholmo kvartalas

Toliau maršrute – jaukia atmosfera užburiantis, vienas žaliausių Vilniaus kvartalų – Žvėrynas, kurį pasiekti galime keliaujant Neries krantine arba Konstitucijos pr. Įspūdingos medinės praėjusio šimtmečio vilos šiandien traukia ir kino kūrėjus iš viso pasaulio.

Vieni jų – serialą „Viskis su ledu“ Vilniuje 2023-ųjų rudenį filmavę švedų kūrėjai. Tai – politinė dramą apie įtemptą Ronaldo Reigano ir Leonido Brežnevo vadovavimo laikotarpį ir jo metu kilusią politinę krizę. 

Žvėryną puošiantys mediniai ir skandinaviško tipo pastatai ekrane virto 1980-ųjų Švedija, o tiksliau – Stokholmo gyvenamuoju rajonu, kuriame įsikūrė filmo politiniai veikėjai. Scenos filmuotos Traidenio, Birutės bei A. Mickevičiaus gatvėse. Beje, pastarojoje gatvėje 1966 m. duris atvėrusius skandinaviško stiliaus Kompozitorių namus ekrane bus galima išvysti svarbių politinių sprendimų fone – pastatas virs valdžios atstovų darbo ir poilsio erdvėmis.

Vilniaus universiteto botanikos sode – spalvingasis Tokijas

Norintiems dar daugiau gamtos vaizdų, maršrutą siūlome pabaigti kiek toliau nuo miesto centro įsikūrusiame Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia filmuota istorinė drama „Tokijo teismas“, žiūrovus nukelianti į 1946 m. ir iškart po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjusį teismo procesą Japonijoje. 11 teisėjų iš viso pasaulio Tokijuje praleido du su puse metų, spręsdami istorinę bylą, nulėmusią daugiau nei 28-ių JAV ir Japonijos karo nusikaltėlių likimus. Tai dokumentinio stiliaus pasakojimas apie teisėjų pastangas įvykdyti beprecedentę užduotį žmonijai, nagrinėjant karo nusikaltimus.

Vilniaus universiteto botanikos sode esantis Japoniškas sodas su tilteliu, didžiuliais akmenimis bei Azijos regionui būdingais augalais, virto moterų grožio konkurso scena.

2015 m. Lietuvoje ir Japonijoje filmuotame TV filme galima išvysti ne tik pagrindinius teisėjų vaidmenis sukūrusias pasaulinio garso kino žvaigždes Marcel Hensema (filmai „Olandijos kilpa“, „Simonas“), Jonathan Hyde (filmai „Titanikas“, „Džiumandži“, „Padermė“), Paul Freeman (filmai „Indiana Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“), Irrfan Khan (filmai „Juros periodo pasaulis“, „Pi gyvenimas“, „Lūšnyno milijonierius“), bet ir Lietuvos kino bei teatro aktorius. Filme įsimintiną Sovietų Sąjungos teisėjo vaidmenį sukūrė aktorius Kęstutis Jakštas, o aktorė Gabija Jaraminaitė atliko vertėjos, vienintelės moters teismo procese vaidmenį.

Maršrutą tyrinėti galite čia: