Žiemiškas Vilnius

Įpusėjus žiemos šventėms ir sulaukus pirmųjų snieguotų dienų, Vilniaus kino biuras kviečia pasivaikščioti nauju kino turizmo maršrutu. Šįkart jis driekiasi per žiemiškas kino filmų ir serialų vietas – ten, kur buvo filmuotos snieguotos scenos, kartais naudojant tikrą, o kartais – dirbtinį sniegą. Žemėlapyje – kalėdinės reklamos, visame pasaulyje išgarsėję filmai ir įvairūs TV serialai, sostinę panardinę į žiemišką atmosferą.

Saldžios Kalėdos Rasų kolonijoje

Maršrutą šįsyk siūlome pradėti neįprastoje, tačiau labai gražioje vietoje – Rasų kolonijoje. Tai vienas autentiškiausių ir mažiausiai pakitusių Vilniaus rajonų, garsėjantis šveicariškas vilas primenančiu gyvenamųjų namų kompleksu. Ši vieta traukia ne tik architektūros mylėtojus, bet ir kino kūrėjus – visai neseniai ji įkūnijo Norvegijos miestą, čia taip pat filmuota daugybė istorinių ir dokumentinių juostų.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Vilniuje suprojektuotas gyvenamųjų namų kompleksas išsiskiria daugiašlaičiais stogais, medžio detalėmis, šveicariškų vilų stilistika bei neoklasicistiniu dekoru. Rasų kolonija Vilniuje kartais dar vadinama Rojaus sodu. Nenuostabu – autentiškas gatvelių kvartalas pagal sumanymą turėjo įkūnyti sodo miesto vaizdinį. Kvartalas ir šiandien pripildytas miestiečių daržų ir žalumos. Tai itin kinematografiška vieta, gebanti „pavirsti“ įvairiomis šalimis ir laikotarpiais.

Rasų koloniją pamėgo ir reklamų kūrėjai. Čia stovintys namai ir dailios gatvelės tapo fonu prancūzų šokolado ir saldainių gamintojo „Révillon“ kalėdinei reklamai – kūrinys užburia savo šventine atmosfera.

Rasų kolonijoje verta pasivaikščioti ilgiau – čia taip pat filmuotas režisieriaus K. Drazdausko trumpametražis filmas „Paslaptis“. Filmo centre – pradinukės Julė ir Aida, kurios, pavėlavusios į pamoką, nespėja parašyti Kalėdų Seneliui skirto laiško. Filmas pasakoja apie draugystę ir kalėdinį stebuklą, kurio autoriais galime tapti visi.

Kareiviai Šv. Dvasios gatvėje 

Iš Rasų kolonijos Rasų, o vėliau M. Daukšos gatve keliaukite link Šv. Dvasios gatvės. Prieš dešimtmetį Vilniuje BBC ir amerikiečių „The Weinstein Company“ filmavo šešių serijų televizijos filmą pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ (rež. britas Tom Harper). Vienas šio filmo prodiuserių – Harvey Weinsteinas – dirbo prie garsiausių Quentino Tarantino filmų, tokių kaip „Pasiutę šunys“, „Bulvarinis skaitalas“ ir kt. Dalis filmo scenų buvo filmuota tuomet dar kiek kitaip atrodžiusioje, tačiau itin žiemiškoje Šv. Dvasios gatvėje, pro kurią žygiavo armijos kareiviai.

Prabangiu viešbučiu virtusi filharmonija 

Toliau keliaukite į miesto centrą ir maršrutą tęskite sustodami šalia Lietuvos nacionalinės filharmonijos. Pastaroji, įkurta 1926 m., yra viena seniausių ir prestižiškiausių muzikos institucijų Lietuvoje. Pastatas, įsikūręs Vilniaus senamiestyje, buvo baigtas statyti 1905 m. ir laikomas vienu prabangiausių istorizmo stiliaus pavyzdžių sostinėje.

Filharmonija tapo svarbia scena tiek lietuvių, tiek tarptautinės muzikos kūrėjams – čia nuolat rengiami koncertai, festivaliai ir kiti renginiai. O kai jie nevyksta, filharmonijos erdves ir eksterjerą pasitelkia kino kūrėjai – čia filmuota daugybė filmų ir TV serialų.

Vienas jų – Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF kuriamas filmas „Weihnachten im Olymp“, kuris būsimus žiūrovus nukels į kalėdinį laikotarpį.

Filmo centre – devyni žmonės, kurie Kalėdų naktį po darbo valandų lieka prabangiame prekybos centre „Olymp“, turėdami savų priežasčių negrįžti namo. Juos vienija vienišumo ir nepritapimo jausmas – tiek visuomenėje, tiek savo šeimose. Nesuprasti, nusivylę, išsiilgę artumo ir pripažinimo, jie visiškai netikėtai randa šventinę nuotaiką, palaikymą ir meilę vienas kito draugijoje Kalėdų naktį.

Pagrindinius vaidmenis filme kurs vokiečių aktoriai Mariele Millowitsch ir Joachim Kròl, o viena svarbiausių lokacijų tapo Lietuvos nacionalinė filharmonija – pastato eksterjeras virs prabangiuoju prekybos centru „Olymp“. Beje, žiūrovai filme išvys ir prieš Filharmoniją, Aušros gatve pravažiuojantį kalėdinį traukinuką.

Rotušėje – kalėdinė akistata

Nuo Filharmonijos leiskitės žemyn Didžiąja gatve – netrukus išvysite Vilniaus rotušę ir priešais ją esančią aikštę. Šią vietą kalėdinei atmosferai sukurti pasirinko „Orange“ – tarptautinė telekomunikacijų bendrovė iš Prancūzijos.

Šventinėje reklamoje įspūdinga chorinė akistata įsiliepsnoja tarp vaikų, svajojančių apie naują išmanųjį telefoną, ir tėvų, susirūpinusių jų saugumu skaitmeninėje erdvėje. Reklamoje giedantys aktoriai stovi ne kur kitur, o Rotušės aikštėje, kuri tam kartui Kalėdoms buvo papuošta dar spalio mėnesį. Štai tokią šventinę atmosferą pavyko sukurti pasitelkus dirbtinį sniegą, dekoracijas ir kostiumus.

Streikas snieguotose Vilniaus gatvėse

Pasivaikščiokite kalėdiškai papuoštomis Vokiečių ir Vilniaus gatvėmis, kol pasieksite vieną svarbiausių miesto erdvių – Gedimino prospektą. Stokholmas, Malmė, Hamburgas, Kopenhaga, distopiniai Anglijos miestai – Gedimino prospektas yra pasimatavęs ne vieną vaidmenį.

Žiemiškame Vilniuje 2024 metais vyko ir pagal danų rašytojo Peterio Høego romaną kuriamo, į distopinę ateitį nukeliančio TV serialo filmavimai. Dideli darbai vyko Vinco Kudirkos aikštėje ir Gedimino prospekte – čia buvo inscenizuojamas protestas, žygiavo minia žmonių, stovėjo vaidybiniai policijos automobiliai. Filmavimo aikštelėje tuomet dirbo beveik 160 profesionalų komanda, daugiau nei pusę jos sudarė lietuviai.

Šalti ir atšiaurūs „Stranger Things“ – Lukiškių kalėjime

Maršrutą užbaikite kinematografiškajame Lukiškių kalėjime. Gedimino prospektu keliaukite iki Lukiškių aikštės, kirskite ją skersai, o tuomet sukite į J. Savickio gatvę.

Kol visas pasaulis laukia serialo „Stranger Things“ finalinių serijų, primename, kad ketvirtojo sezono scenos buvo filmuotos ir Lukiškių kalėjime. Snieguotas ir atšiaurus, jis tuomet nenutolo nuo savo tikrosios paskirties – buvo pavaizduotas kaip viena iš įkalinimo įstaigų.

Daugiau nei šimtą metų menantis Lukiškių kalėjimas kadaise buvo vienas moderniausių visoje Rusijos imperijoje. Pasaulinių karų, sovietmečio ir Lietuvos nepriklausomybės laikais veikusi įkalinimo įstaiga iki šiol išsaugojo originalius interjero ir eksterjero elementus. Galbūt todėl šiandien Lukiškių kalėjimas sulaukia tiek daug kino kūrėjų dėmesio – buvusio kalėjimo kameros, prieangiai ir kabinetai laikomi itin kinematografiškais.