Kadre prajojantys ar žolę skabantys žirgai, didžiulės istorinės mūšio scenos ar riedančios karietos – neatsiejama filmų pasaulio dalis. Kine matomi žirgai treniruojami specialiai, o kino aikštelėje jais rūpinasi žirgų koordinatoriai. Vienas jų – Marijonas Raila, ne tik žirgų sporto profesionalas, bet ir žmogus, besirūpinantis su gyvūnais dirbančiais aktoriais, kaskadininkais, bei kitais su žirgų pasirodymais filmuose susijusiais dalykais. Apie pasiruošimą, žirgų psichologiją ir įdomiausias scenas – Vilniaus kino biuro inicijuotame pokalbyje.
Marijonai, kaip prasidėjo tavo karjera kine? Pirma atsirado filmai ar žirgai?
Mano tėtis – Almutis Raila – kine su žirgais dirba keliasdešimt metų: anksčiau buvusioje Kino studijoje, vėliau – savarankiškai. Jis taip pat įkūrė bendrovę „Vilniaus žirgynas“, kuris tapo baze iš kurios veikla vykdoma iki šiol. Aš kelią kino aikštelėje pradėjau nuo pagalbinio personalo – filmavimuose padėdavau palaikyti žirgus, raiteliams ar aktoriams – ant jų užlipti. Gerai atsimenu pirmąjį filmavimą Rumšiškėse – man 16 metų, o laukė 14 pamainų. Bet visa tai užkabino. Visgi didelė dalis filmų buvo istoriniai, reikėjo kareivių ar riterių, kurie atrodytų vyresni. Kad galėčiau pasirodyti kadre, teko subręsti – norėjau, tačiau filmuotis dar negalėjau.
Joti mokėjai jau nuo vaikystės?
Kino aikštelėje mokytis ne vieta – intensyviai joti pradėjau dvylikos metų. Pradžioje viskas buvo orientuota į sportą – konkūrai, vėliau važiavimas kinkiniais, varžybos Lietuvoje ir užsienyje. Daug kas nustebtų sužinoję, kad kino aikštelėje atsiduria daug patyrusių raitelių ir važnyčiotojų. Kadangi žirgų sportas nėra toks populiarus kaip krepšinis ar futbolas, raitelių neatpažįstame, tačiau filmavimuose galima pamatyti daug šioje srityje žinomų veidų.
Ką kino aikštelėje daro žirgų koordinatorius? Kokios pagrindinės tavo atsakomybės?
Darbas prasideda gerokai prieš filmavimus. Svarbu prieš kiekvieną sceną iš anksto išsiaiškinti, kiek reikės žirgų, ką jie darys – tokius dalykus turi žinoti dar prieš važiuodamas į lokacijos apžiūrą. Būna įvairių situacijų: pavyzdžiui, atvažiavus į vietą pamatai, kad pieva, kurioje norima filmuoti, žirgams prajoti nepavyks. O Vilniuje, filmuojant ant tam tikrų dangų, reikia paruošti žirgų kanopas, kad nebūtų pažeistas paviršius. Beje, ne visi raiteliai gali joti visais žirgais, tad turi surinkti tinkamą žmonių ir žirgų komandą, kad visos užduotys būtų padarytos tinkamai. Na, o aikštelėje pagrindinis darbas – rizikos vertinimas, kad dienos pabaigoje viskas būtų nufilmuota, o žirgai bei aktoriai saugiai grįžtų į namus.
Ar kiekvienas žirgas gali filmuotis – o gal jiems taip pat reikalingos tam tikros charakterio, fizinės savybės?
Žirgas – didelis, tačiau iš prigimties bailus gyvūnas. Gamtoje jo taktika – bėgti nuo pavojaus, todėl labai svarbu, kad žirgas pasitikėtų raiteliu, o ne instinktais. Į aikštelę negali ateiti su žirgu, kuris nepripratęs, nepasiruošęs filmavimams, tad treniruojamės žirgyne. Gyvūnai turi būti paruošti ir dėl scenose naudojamų dūmų ar ugnies.
Pasitaiko, kad scenai reikia konkrečiai atrodančio žirgo, tad jų tenka ieškoti kituose žirgynuose. Prašoma tam tikros spalvos – balto, juodo ar bėro, turinčio tam tikrą žymę ant kaktos. Dokumentiniams filmams žirgai ieškomi pagal konkrečią istorinę nuotrauką. Tenka paplušėti, kol tokį žirgą pavyksta surasti, o tuomet jį treniruoti. Jei filmavimo intensyvumas didelis, žirgai turi savo dublerius. Mano patirtyje yra buvę, kad vieną žirgą tą pačią dieną vaidino net trys žirgai.
Ar tokioms scenoms specialiai ruošiami ir aktoriai?
Įprastai, jei scena sudėtingesnė, su aktoriumi pradedame repetuoti iš anksto. Vieni aktoriai bijo žirgų, o kitiems žirgai patinka. Beje, didesnė problema dažnai yra surasti raitelius, o ne žirgus. Jodinėjimas vis populiaresnis tarp moterų, todėl, jei mūšio scenai reikalingi karius vaidinantys vyrai, iškyla nemenkas iššūkis.
Ką svarbu žinoti dirbant su žirgais? Kaip palengvinamas jų darbas, kaip užtikrinamas jų saugumas ir patogus būvis?
Žirgams aikštelėje būtinos pertraukos. Jei žmonės pripratę valgyti kelis kartus per dieną, tai žirgai valgo nuolatos, todėl aikštelėje jie negali dirbti ilgai be perstojo – jiems turi būti parūpinta maisto ir vandens. Beje, žirgai – bandos gyvūnai, tad buvimas po vieną jiems kelia stresą. Net jei aikštelėje reikia vieno žirgo, vis tiek vežame kelis gyvūnus, kad žirgas nesijaustų paliktas.
Kokioms scenoms dažniausiai pasitelkiami žirgai?
Įspūdingiausios kine, žinoma, yra mūšio scenos. Jos planuojamos ilgai – reikia žinoti tikslius takus, kuriais jodinės žirgai, nes aikštelėje būna įvairių daiktų, dirba kaskadininkai. Žmonės, kurie filmavimo metu vaidina ant žemės, turi būti tinkamai pasiruošę žirgo prajojimui, nes ne visuomet viskas pavyksta pagal planą.
Dažnos scenos, kai žirgai kine naudojami ir antrame plane: jei režisierius nori, kad fone vyktų veiksmas, jis gali pakviesti dešimt aktorių arba atvesti kelis žirgus, kurie dėl savo dydžio ir dinamikos nesunkiai užpildo kadrą.
Kartais žirgai atlieka ir specialiai surežisuotus veiksmus – pavyzdžiui, vienoje reklamoje žirgas turėjo prieiti prie ant sofos gulinčio žmogaus ir suvaidinti, kad jį pažadina.
Kas pasirūpina žirgų išvaizda – juk jiems reikalingos kamanos, balnai, o kartais net šarvai?
Šiais klausimais dirbame su dailės departamentu, tačiau tam tikrą inventorių žirgyne turime ir mes, kitus reikia nuomotis. Pavyzdžiui, žirgų pakinktai stipriai nesikeitė pastaruosius kelis šimtus metų, tad tos pačios priemonės naudojamos ne viename filme. Vilniaus žirgyne turime ir keliolika skirtingų laikotarpių karietų, vežimų, kamanų, balnų ir pakinktų žirgams.
Dėkoju už pokalbį.
