Paieška
Sauliaus Žiūros nuotr.

Vilniaus rūmuose ir menėse – didingos filmų ir TV serialų scenos


Ar žinojote, kad Rytų Europos didikų menes, prabangius Austrijos rūmus ir svarbiausias Skandinavijos šalių valstybines institucijas galima rasti neišvažiavus iš Lietuvos? Vilniuje filmuoti TV serialai ir kino juostos įrodė, kad sostinė ekrane nesunkiai gali persimainyti į įvairius istorinius laikmečius ir žymiausius architektūros pavyzdžius. Šį kartą Vilniaus kino biuras kviečia pasivaikščioti po Vilniaus pilis, rūmus ir parkus, kurie ne vienam filmui ir TV serialui įkvėpė didybės ir prabangos.

 

Vilniaus Rotušė

 

XVIII a. pabaigoje neoklasicistiniu stiliumi Rotušę paskutinį kartą rekonstravo architektas Laurynas Gucevičius, tačiau anksčiau toje pačioje vietoje stūksojęs pastatas mena ir daug senesnius laikus – nuo čia įsikūrusio magistrato istorijų iki buvusio kalėjimo ar gėdos stulpo.

Pastato prieigos ir interjeras neretai tampa ir kino kūrėjų traukos centru. TV seriale apie legendinį švedų gangsterį Klarką Olofsoną, Vilniaus Rotušė tapo teismo pastatu, į kurį pagrindinis veikėjas atvežamas prieš įkalinimą. Įdomu tai, kad būtent nuo šio skandalingo veikėjo įvykdyto nusikaltimo, visame pasaulyje prigijo Stokholmo sindromo pavadinimas. Tai – psichologinis reiškinys, kai pagrobimo metu įkaitai (aukos) ima jausti teigiamus jausmus, tokius kaip savanorišką paklusnumą, pagarbą ar meilę savo pagrobėjams.

Rotušėje filmuotas ir HBO bei „Sky TV“ kurtas serialas „Jekaterina Didžioji“, vaizduojantis Rusijos imperatorienės gyvenimą. Miniseriale daugiausia dėmesio skiriama vėlesniesiems Jekaterinos Didžiosios valdymo metams ir jos santykiams su Grigorijumi Potemkinu. Ekrane Jekateriną Didžiąją įkūnijo „Oskaro“ laureatė Hellen Mirren. Rotušės Aikštėje kino kūrėjai filmavimo kartuvių sceną, o Jekaterina Didžioji ant Rotušės laiptų sakė įkvepiančią kalbą.

Tuo tarpu Rotušės koridorius, menes ir laiptinę išvysti galima TV seriale „Hilma“, pasakojančiame apie švedų menininkę ir mistikę, vieną pirmųjų Vakarų pasaulio abstraktaus meno kūrėjų, taip pat feminizmo pradininkę Hilmą af Klint (1862–1944). Paslaptingi, filosofiniai ir spiritizmo idėjomis paremti menininkės paveikslai iki šiol kelia daugybę klausimų.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Sauliaus Žiūros nuotr.
Paprika Films nuotr,.

 

Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis

 

Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis – unikalus architektūros paminklas, menantis grafų Tiškevičių laikus. Iš pradžių tai buvo šios kilmingos giminės vasaros rezidencija, o vėliau – nuolatinė gyvenamoji vieta. Tiškevičių giminė Vokę valdė beveik 100 metų.

Trakų Vokės dvaro sodyba pastarąjį dešimtmetį vis dažniau traukia ne tik lankytojus, bet ir filmų kūrėjus – ši vieta yra suvaidinusi Stokholmą, Sankt Peterburgą, Jungtinės Karalystės miestus. Visgi labiausiai rūmai panašūs į XVIII a. pab. – XIX a. Rytų Europos dvarus. Viduje filmuojama, kai reikia dvariškos atmosferos arba erdvių butų, visuomeninių erdvių. Trakų Vokės dvare–sodyboje filmuoti tokie filmai ir serialai kaip „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Jekaterina Didžioji“, „Kraujas sniege“, „Hilma“, „Karališkoji minia“ ir daugybė kitų.

„Dekoratoriai gali beveik neatpažįstamai pakeisti erdves, pavyzdžiui, uždengus langus atrodo, kad rūmuose – gilūs viduramžiai”, – pasakoja Trakų Vokės dvaro sodybos direktorė Ieva Šiušaitė. 

Sauliaus Žiūros nuotr.
Trakų Vokės dvaras filmavimo metu

 

Sapiegų parkas

 

Sapiegų parkas įsikūręs Antakalnio rajone. Tai – vienas seniausių Vilniaus parkų, įkurtas šalia didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos XVII a. statytų baroko stiliaus rūmų. Anuomet kompleksą sudarė ir vienuolynas su bažnyčia, oficinos ir ūkiniai pastatai, o parke buvo galima pasigrožėti fontanais, skulptūromis ir tvenkiniais. 1809 m. Sapiegų rūmuose, Trinitorių vienuolyne ir Sapiegų parko statiniuose buvo atidaryta Karo ligoninė.

Šiandien parke įsikūręs „Vilnius Tech Park“, šiltuoju metu veikia vasaros skaityklos, žaliuoja seniausias miesto medis, užsukti kviečia jaukios kavinės.

Šį Vilniaus parką tikrai atpažino detektyvinio serialo „Jaunasis Valanderis“ kūrėjai. Čia buvo filmuota svarbi serialo scena – Sapiegų parke stovėjo policijos automobiliai ir išminuotojų pajėgos, o veikėjai bandė išvengti galimai užminuotos bombos sprogimo. Parko erdvėse ir čia esančiuose pastatuose pat filmuotos „Conspiracy of Silence“ scenos, o čia įsikūrusiame restorane – serialas „Grojaraštis“.

Sauliaus Žiūros nuotr.

 

Vaidilos teatras

 

Vaidilos teatras, esantis netoli Gedimino prospekto, A. Jakšto gatvėje, pasižymi neogotikine architektūra ir turi itin unikalią istoriją. Neretai šios erdvės pasirenkamos ir filmavimams.

XIX a. pab. pastatą suprojektavo architektas Michailas Prozorovas, vėliau pats su šeima čia ir apsigyvenęs. Architekto šeimai priklausė 14 kambarių, o likusios patalpos buvo nuomojamos parduotuvėms, geležinkeliečių klubui. Po kurio laiko pastate buvo nuomojamos patalpos inteligentijos susitikimams, tuo tarpu buvo pradėti rodyti spektakliai, vienas iš jų – „Amerika Pirtyje“.

1930 metais aktorius ir režisierius Juozas Kanopka bei kiti to meto studentai įkūrė Vilniaus lietuvių sąjungos dramos sekciją, o 1939-1944 metais teatras buvo žinomas kaip „Skrajojamasis Vaidila“. Dramos teatro pastatas nukentėjo II-ojo Pasaulinio karo metu, tačiau buvo vėliau atstatytas.

2015 metais restauravus pastatą, Vaidilos teatras atgijo, dabar jis didžiuojasi savo gražiu vidiniu kiemu bei svarbią istorinės vertę turinčia teatro sale, kurioje vyksta įvairūs renginiai.
Vaidilos teatras išsiskiria savo kinematografiškumu – didelė erdvė, pagalbinės patalpos, kolonos ir balkonėliai neretai išpildo įvairius meninius kino kūrėjų sumanymus.

Sauliaus Žiūros nuotr.

 

Vileišių rūmai

 

Vileišių rūmai – neobarokinio ir modernaus stilių rūmų ansamblis Vilniuje, pastatytas 1904–1906 m. Petro Vileišio – žymaus Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjo, rašytojo, inžinieriaus užsakymu. Pirmą kartą statybose buvau panaudotos tada dar retos Lietuvoje statybinės medžiagos – cementas ir betonas. Vileišių rūmų ansamblis susideda iš rūmų, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir tvoros su vartais. 

Pastato istoriją susijusi su kultūra ir žymiausias jos atstovais. 1907 m. žiemą, čia įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda, kurią organizavo Antanas Žmuidzinavičius, Petras Rimša, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, o atidarymo ceremonijoje kalbėjo Jonas Basanavičius. Name taip pat veikė spaustuvė, vėliau įsikūrė Istorijos institutas, o nuo 1963 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. 

Šiandien šią vietą vertina ir Lietuvos bei užsienio kino kūrėjai, ansamblį pavertę daugybe  skirtingų epochų statinių – nuo psichiatrinės ligoninės iki romantiškos didikų rezidencijos. 

Sauliaus Žiūros nuotr.

Vilniaus universitetas

 

Vilniaus universitetas – vienas seniausių universitetų Vidurio ir Rytų Europoje. Renesanso, baroko, gotikos ir klasicizmo stilių pažymėtas architektūrinis ansamblis šiandien traukia ne tik žinių ištroškusius studentus iš viso pasaulio, bet ir kino filmų bei serialų kūrėjus.

Dabartinį VU ansamblį sudaro 13 kiemelių bei 13 pastatų, taip pat Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė. Per pastarąjį dešimtmetį VU erdvės tapo viena populiariausių filmavimo lokacijų visame mieste, čia nufilmuota keliolika Lietuvos ir užsienio kūrėjų filmų bei televizijos serialų, daugiausiai – istorinių dramų. Kinui draugiškas Vilniaus universiteto ansamblis jau spėjo suvaidinti Vatikaną, nacistinę Vokietiją, Rusijos imperiją, Japoniją, Romą ir XIX a. Austriją.

Į pastarąją Vilniaus universitetas nusikėlė dar 2023-siais, filmuojant milžiniško populiarumo sulaukusį serialą „Sisi“, pasakojantį apie Austrijos imperatorienės Elžbietos gyvenimą. Vilniaus universiteto centrinius rūmus serialo „Sisi“ žiūrovai ne kartą galėjo išvysti visuose trijuose serialo sezonuose – didysis VU kiemas suvaidino Hofburgo rūmų dalį – čia filmuoti kareiviai, rūmų kasdienybė ir net tarp veikėjų kilę konfliktai. Ši vieta dažnai pasirenkama ne tik dėl architektūrinių formų, bet ir plačios perspektyvos bei galimybės filmuoti 360 laipsnių kampu.

Unikali Vilniaus universiteto aplinka buvo pastebėta ir JAV kabelinės televizijos tinklo HBO. Seniausia akademinė biblioteka Baltijos šalyse iki šių dienų veikia XVI a. menančiose patalpose, kurios seriale „Jekaterina Didžioji“ trumpam virto Rusijos imperijos tarybos rūmais. Čia buvo atgabenti senoviniai žemėlapiai bei dokumentai, kaspinais surištos vėliavos, didelės žvakidės. Pagrindinį vaidmenį seriale atliko „Oskaro“ ir dviejų Auksinių gaublių laureatė, žymi britų aktorė Helen Mirren.

Sauliaus Žiūros nuotr.
Armands Virbulis nuotr,

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Objektus rasite maršruto žemėlapyje.