Iki pat vasario 23 d. pasaulio kino industrijos ir kino mėgėjų žvilgsniai kryps į Berlyną, kur vyksta Tarptautinis Berlyno kino festivalis. Ne mažiau svarbus renginys ir festivalio metu veikianti Europos kino mugė, kurią kasmet aplanko per 10 000 kino industrijos profesionalų. Tarp jų – ir Lietuvos atstovai, mugėje ieškantys koprodukcijos galimybių, pristatantys Lietuvos filmų lengvatas, lokacijas ir talentus.
Berlyno tarptautinio kino festivalio, įprastai vadinamo Berlinale, pradžia laikomi 1951-ieji metai. Sudėtinga Šaltojo karo atmosfera, miesto padalijimas ir noras parodyti laisvojo pasaulio vertybes lėmė tai, kad renginys tapo tarpkultūrinių mainų, diskusijų apie socialinius iššūkius kino industrijoje platforma.
Šiandien laikomas vienu iš trijų didžiausių ir svarbiausių Europos kino renginių (kartu su Venecijos bei Kanų kino festivaliais), festivalis kasmet parodo per 300 filmų, suburia kino žvaigždes iš viso pasaulio ir pristato naujus talentus. Už geriausią filmą Berlyno tarptautiniame filmų festivalyje skiriamas „Auksinis lokys“.Jau prasidėjus pirmiesiems festivaliams, renginių metu Berlyne neformaliai rinktis pradėjo ir kino industrijos profesionalai, norintys pirkti bei parduoti filmus. Supratus, kad atsiranda poreikis įkurti tam skirtą platformą, 1978 m. Berlinalės metu pradėta rengti ir filmų mugė, ilgainiui išaugusi į Europos kino mugę.
Šiandien Europos kino mugė (EFM) – viena didžiausių pasaulyje veikiančių kino industrijos platformų, savo dydžiu ir svarba besilyginanti su Kanų ir Amerikos kino industrijos mugėmis. Čia susitinka kino industrijos profesionalai – prodiuseriai, filmų platintojai, režisieriai, investuotojai, kino biurų atstovai, tarptautinių kino organizacijų nariai. 2024-siais mugėje dalyvavo virš 600 dalyvių iš 78 pasaulio šalių, o mugėje apsilankė virš 12,000 kino industrijoje veikiančių profesionalų. EFM metu taip pat diskutuojama apie svarbiausias kino industrijoje įsigalinčias tendencijas – čia kasmet vyksta per 100 paskaitų, diskusijų, seminarų, dirbtuvių. Tarptautiniai ekspertai iš įvairių kūrybinių industrijų sričių dalinasi vertingomis įžvalgomis ir idėjomis apie Europos kino ateitį, finansavimo pokyčius, naujų technologijų įtaką industrijos procesams, makrotendencijas ir iššūkius kino gamyboje. Pavyzdžiui, 2025-siais itin aktualios temos – dirbtinio intelekto įtaka kino industrijoje ir filmų gamyboje, kintantys filmų žiūrėjimo įpročiai, jaunosios kartos pasirinkimai ir naudojamos medijos.
Lietuva 2025-ųjų Europos kino mugėje ir Berlinalėje
2025-siais Europos kino mugėje Lietuvą pristatė Lietuvos kino centras, renginyje ir susitikimuose dalyvavo apie 50 prodiuserių, kino kūrėjų, filmų platintojų, režisierių; audiovizualinį centrą – Vilnių – pristatė Vilniaus kino biuras. Taip pat rodomi filmai, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo ir Lietuva – „Smėlio užtvanka“ (rež. Čejen Černić Čanak), „Specialioji operacija“ (rež. Oleksiy Radynski) ir „Fiodoro Ozerovo gulbės gulbės giesmė“ (rež. Yuri Semashko). Lietuvių aktoriui Šarūnui Zenkevičiui bus įteiktas apdovanojimas, skirtas perspektyviausiems Europos aktoriams.
